---
title: "Dakuten: が ざ だ ば ぱ – hiraganos pamoka – Kotoba"
canonical_url: "https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/dakuten"
cover: "https://kotoba.lt/og/pamokos/kana/hiragana/dakuten.png?v=60e0b017"
source: "Kotoba, Japanese–Lithuanian dictionary (kotoba.lt)"
---

# がざだばぱ

Brūkšneliai ir ratukas

Du maži brūkšneliai paverčia priebalsį skardžiu, o mažas ratukas iš h padaro p. Naujų formų mokytis nereikia, užtenka vienos taisyklės.

## Prisiminkime h eilutę

Japonų h yra tik iškvėpimas, o ilgas balsis ir ん vis dar trunka po visą taktą. Išklausykite praėjusios pamokos poras.

## Skardieji ir duslieji

か (ka) su dviem brūkšneliais yra が (ga), さ (sa) virsta ざ (dza), た (ta) virsta だ (da). Brūkšneliai, ゛, rašomi viršuje dešinėje ir paverčia duslųjį priebalsį skardžiuoju. Tai tos pačios poros, kurias skyrėme lietuvių kalbos pamokose: g ir k, z ir s, d ir t, b ir p.

Japonai šiuos brūkšnelius vadina dakuten. Uždėkite pirštus ant gerklės. Sakant k ji tyli, sakant g virpa. Skirtumas tas pats kaip lietuviškai, todėl mokytis reikia tik ženklo.

- **が** ga
- **ぎ** gi
- **ぐ** gu
- **げ** ge
- **ご** go
- **ざ** dza (romaji za)
- **じ** dži (romaji ji) Kaip lietuviškas dži žodyje „džiaũgsmas“.
- **ず** dzu (romaji zu)
- **ぜ** dze (romaji ze)
- **ぞ** dzo (romaji zo)
- **だ** da
- **ぢ** dži (romaji ji) Skamba lygiai kaip じ.
- **づ** dzu (romaji zu) Skamba lygiai kaip ず.
- **で** de
- **ど** do

Žodžio pradžioje ir po ん (n) ざ eilutė tariama su dz, kaip lietuviškame „dzū̃kas“. Tarp balsių dz dažnai sušvelnėja iki z, todėl かぜ (kadze) „vėjas“ gali skambėti ir kaip kaze. Abu tarimai teisingi. Ir が (ga) tarp balsių kai kurie japonai taria per nosį, beveik nga. Tai irgi tas pats ženklas.

Skiemenų di ir du japonų kalboje nėra, kaip nebuvo ir ti, tu. Jų vietoje yra ぢ (dži) ir づ (dzu).

## Ratukas ant h eilutės

Su brūkšneliais h eilutė virsta b: は (ha) tampa ば (ba), ふ (fu) tampa ぶ (bu). Mažas ratukas, ゜, vadinamas handakuten. Jį gauna tik ši eilutė, ir tada h virsta p: は (ha) tampa ぱ (pa).

Iš h b ir p atsiranda todėl, kad prieš daugiau nei tūkstantį metų japonai šią eilutę tarė su p. Vėliau p susilpnėjo iki h, o b ir p poros liko kaip buvusios.

- **ば** ba
- **び** bi
- **ぶ** bu
- **べ** be
- **ぼ** bo
- **ぱ** pa
- **ぴ** pi
- **ぷ** pu
- **ぺ** pe
- **ぽ** po

さんぽ (sanpo) „pasivaikščiojimas“ tariamas sampo, o しんぶん (šinbun) „laikraštis“ šimbun. Prieš b ir p ん (n) virsta m. Lietuviškai darome tą patį, tik to nepastebime. Žodyje „vienpùsis“ n prieš p irgi tariamas beveik kaip m, nes lūpos užsidaro jau ties juo.

- てんき tenki „oras“ / でんき denki „elektra“
- ふた futa „dangtis“ / ぶた buta „kiaulė“
- かき kaki „kakis“ / かぎ kagi „raktas“
- しけん šiken „egzaminas“ / じけん džiken „įvykis“
- ちかい čikai „artimas“ / ちがい čigai „skirtumas“

## じ ir ぢ, ず ir づ

じ (dži) ir ぢ (dži) skamba vienodai, kaip ir ず (dzu) ir づ (dzu). Beveik visada rašoma じ (dži) ir ず (dzu): じかん (džikan), ちず (čidzu). ぢ (dži) ir づ (dzu) rašomi tik dviem atvejais.

Pirmasis atvejis yra tada, kai du žodžiai susijungia ir antrojo ち (či) ar つ (cu) suskardėja. はな (hana) „nosis“ ir ち (či) „kraujas“ kartu sudaro はなぢ (hanadži), kraujavimą iš nosies. ちか (čika), kaip žodyje ちかい (čikai) „artimas“, ir つく (cuku) „prilipti“ sudaro ちかづく (čikadzuku) „artėti“. Rašyba parodo, iš kokio žodžio garsas kilęs.

Antrasis atvejis yra tada, kai つ (cu) kartojasi: つづく (cudzuku) „tęstis“.

Romaji abu ženklus rašo ji ir zu. Ji čia ne įvardis, skaitykite dži.

## ですが ne „dezga“

すきですか (suki desu ka) yra klausimas „ar patinka?“, o すきですが (suki desu ga) reiškia „patinka, bet...“. Abiejuose s lieka duslus.

Lietuviškai duslusis priebalsis prieš skardųjį suskardėja. Rašome „kasdiẽn“, o sakome „kazdien“. Taip vyksta ir tarp žodžių, „pàs draũgą“ dažnai skamba „paz draugą“. Mes to net negirdime.

Japonų kalboje taip nebūna. です (desu) gale u tik sušnabždamas, todėl jį lengva praleisti, o tada prieš が (ga) s suskardėja ir išeina „dezga“. Japonui „dez“ skamba kaip kitas skiemuo, ず (dzu). Sakykite des(u) ga, su aiškiu, dusliu s. Užtenka apie tai žinoti, ir netrukus šią klaidą išgirsite patys.

- すきですか suki desu ka „ar patinka?“ / すきですが suki desu ga „patinka, bet“
- すきですが、たかいです。 suki desu ga, takai desu. Patinka, bet brangu.

## Ilgas balsis su brūkšneliais

Brūkšneliai taktų skaičiaus nekeičia. ばい (bai) „dvigubas“ turi du taktus, ばあい (baai) „atvejis“ tris. がっこう (gakkoo) „mokykla“ turi keturis: ga, tyla, ko, o.

- ばい bai „dvigubas“ / ばあい baai „atvejis“

## Žodžiai

Fudzijamą japonai vadina ふじさん (fudžisan). Žodžio Fujiyama Japonijoje niekas nesako.

- [かぎ](https://kotoba.lt/jp/1260490/鍵) kagi „raktas“
- [ごはん](https://kotoba.lt/jp/1270590/ご飯) gohan „virti ryžiai, valgis“
- [かぜ](https://kotoba.lt/jp/1499720/風) kadze „vėjas“
- [ちず](https://kotoba.lt/jp/1421290/地図) čidzu „žemėlapis“
- [じかん](https://kotoba.lt/jp/1315920/時間) džikan „laikas“
- [かぞく](https://kotoba.lt/jp/1192150/家族) kadzoku „šeima“
- [どこ](https://kotoba.lt/jp/1577140/何処) doko „kur“
- [にほんご](https://kotoba.lt/jp/1464530/日本語) nihongo „japonų kalba“
- [かばん](https://kotoba.lt/jp/1208910/鞄) kaban „krepšys“
- [へび](https://kotoba.lt/jp/1323350/蛇) hebi „gyvatė“
- [そば](https://kotoba.lt/jp/1238460/蕎麦) soba „soba“
- [えんぴつ](https://kotoba.lt/jp/1178590/鉛筆) enpicu „pieštukas“
- [しんぱい](https://kotoba.lt/jp/1360930/心配) šinpai „nerimas“
- [かんぱい](https://kotoba.lt/jp/1590950/乾杯) kanpai „į sveikatą“
- [ざっし](https://kotoba.lt/jp/1299400/雑誌) dzašši „žurnalas“
- [ぼうし](https://kotoba.lt/jp/1519170/帽子) booši „kepurė“
- [ぶどう](https://kotoba.lt/jp/1499230/葡萄) budoo „vynuogė“
- [だいがく](https://kotoba.lt/jp/1413240/大学) daigaku „universitetas“
- [ぎんこう](https://kotoba.lt/jp/1243490/銀行) ginkoo „bankas“
- [げんき](https://kotoba.lt/jp/1260720/元気) genki „žvalus, sveikas“
- [かんじ](https://kotoba.lt/jp/1213170/漢字) kandži „kandži“
- [ぜんぶ](https://kotoba.lt/jp/1396130/全部) dzenbu „viskas“
- [ぞう](https://kotoba.lt/jp/1351830/象) dzoo „dramblys“
- [じしん](https://kotoba.lt/jp/1421210/地震) džišin „žemės drebėjimas“
- [ふじさん](https://kotoba.lt/jp/1496800/富士山) fudžisan „Fudzijama“
- [こづかい](https://kotoba.lt/jp/1348030/小遣い) kodzukai „kišenpinigiai“
- [ぽかぽか](https://kotoba.lt/jp/1011930/ぽかぽか) pokapoka „maloniai šiltas“

## Testas

Testas yra šio puslapio pabaigoje.

[Skiemenys su h](https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/ha) · [Skiemenys su m](https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/ma) · [Hiragana pamokos](https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana)

---
Source: Kotoba, Japanese–Lithuanian dictionary — https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/dakuten
Cite as: [Dakuten: が ざ だ ば ぱ – hiraganos pamoka | Kotoba.lt](https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/dakuten)