--- title: "Haiku hiragana: Bašo, Buson, Šiki ir Issa – Kotoba" canonical_url: "https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/haiku" cover: "https://kotoba.lt/og/pamokos/kana/hiragana/haiku.png?v=60e0b017" source: "Kotoba, Japanese–Lithuanian dictionary (kotoba.lt)" --- # はいく Pirmasis haiku Hiragana išmokta, ir jau galite perskaityti ištisą tekstą. Skaitome keturis garsius haiku ir skaičiuojame jų taktus. ## Prisiminkime dalelytes Haiku eilutėse rasite tas pačias dalelytes, kurias mokėtės praėjusioje pamokoje. Pasirinkite tinkamą. ## Haiku skaičiuojamas taktais Lietuviškai ほうりゅうじ (hooriuudži) būtų trys skiemenys: hoo, riuu, dži. Japoniškai tai penki taktai: ho, o, riu, u, dži. Vienas šis šventyklos pavadinimas užpildo visą haiku eilutę. Haiku turi tris eilutes: penkių, septynių ir vėl penkių taktų. Japonai skaičiuoja ne skiemenis, o taktus, tuos pačius, kuriuos skaičiavote nuo pirmosios pamokos. ん (n), mažasis っ ir antroji ilgo balsio pusė yra po atskirą taktą. Skaitydami eilutę balsu, suskaičiuokite taktus ant pirštų. Jei išeina mažiau, tikriausiai suryjate ilgą balsį ar っ. ## Senas tvenkinys Garsiausią haiku XVII amžiuje parašė まつお ばしょう (macuo bašioo). Jį žino beveik kiekvienas japonas. - ふるいけや furu·ike ja. Senas tvenkinys. - かわずとびこむ kawadzu tobikomu. Įšoka varlė, - みずのおと midzu no oto. ir vandens garsas. Pirmosios eilutės gale や (ja) yra atskiras žodelis. Jis užbaigia frazę šūksniu ir pauze, panašiai kaip lietuviškas „ak“. かわず (kawadzu) yra senas varlės pavadinimas. Šiandien sakoma かえる (kaeru). Paskutinėje eilutėje の (no) yra kilmininkas, kaip ir lietuviškame vertime: みずのおと (midzu no oto), vandens garsas. Spausdintas haiku dažnai stovi vienu stulpeliu iš viršaus žemyn. ## Rapsų žiedai Šį haiku XVIII amžiuje parašė ぶそん (buson). Jis buvo ir dailininkas, ir eilėraštyje nupiešė vakarą: geltoną lauką, patekantį mėnulį ir besileidžiančią saulę. - なのはなや na no hana ja. Rapsų žiedai. - つきはひがしに cuki wa higaši ni. Mėnulis rytuose, - ひはにしに hi wa niši ni. o saulė vakaruose. Abi dalelytės は (wa) čia skaitomos wa. Jos supriešina mėnulį ir saulę taip, kaip lietuviškai supriešina „o“. に (ni) rodo, kur kas yra, kaip praeitos pamokos sakiniuose su います (imasu). Veiksmažodžio čia nėra, bet jo ir nereikia. Aišku, kad mėnulis yra rytuose. ## Kakis ir varpas しき (šiki) šį haiku parašė XIX amžiaus pabaigoje, aplankęs Hōryūji, vieną seniausių Japonijos šventyklų netoli Nara miesto. - かきくえば kaki ku·eba. Valgau kakį, - かねがなるなり kane ga naru nari. ir suskamba varpas. - ほうりゅうじ hooriuudži. Hōryūji. かき (kaki) čia yra vaisius, ne austrė: balsas jame nenukrenta. が (ga) yra vardininkas, varpas skamba pats. Žodžio くえば (ku·eba) galas ば (ba) reiškia „kai“, o なり (nari) yra senoviškas sakinio galas. Paskutinė eilutė, kaip skaičiavote, yra vien šventyklos pavadinimas. ## Liesa varlė いっさ (issa) XIX amžiaus pradžioje pavasarį žiūrėjo, kaip varlės kaunasi, ir palaikė silpniausią. - やせがえる jasegaeru. Liesa varle, - まけるないっさ makeru na issa. nepasiduok! Issa - これにあり kore ni ari. čia, šalia tavęs. Antroji eilutė turi septynis taktus tik tada, kai っ skaičiuojate kaip taktą: ma, ke, ru, na, i, tyla, sa. Lietuviškai „Issa“ ištartume su vienu s, ir eilutei pritrūktų takto. Čia varlė yra かえる (kaeru), bet po やせ (jase) jos k virsta g: やせがえる (jasegaeru). Taip japonų kalboje dažnai nutinka antrajam sudurtinio žodžio dėmeniui. Lietuviškame vertime į varlę kreipiamasi šauksmininku: varle! Japonų kalboje kreipinio linksnio nėra, ir žodis lieka nepakitęs. - [ふるい](https://kotoba.lt/jp/1265070/古い) furu·i „senas“ - [いけ](https://kotoba.lt/jp/1421700/池) ike „tvenkinys“ - かわず kawadzu „varlė“ - [とびこむ](https://kotoba.lt/jp/1598890/飛び込む) tobikomu „įšokti“ - [みず](https://kotoba.lt/jp/1371260/水) midzu „vanduo“ - [おと](https://kotoba.lt/jp/1576900/音) oto „garsas“ - [な](https://kotoba.lt/jp/1295830/菜) na „rapsas“ - [はな](https://kotoba.lt/jp/1194500/花) hana „žiedas“ - [つき](https://kotoba.lt/jp/1255430/月) cuki „mėnulis“ - [ひがし](https://kotoba.lt/jp/1447440/東) higaši „rytai“ - [ひ](https://kotoba.lt/jp/1463770/日) hi „saulė“ - [にし](https://kotoba.lt/jp/1380840/西) niši „vakarai“ - [かき](https://kotoba.lt/jp/1204810/柿) kaki „kakis“ - [くう](https://kotoba.lt/jp/1592100/食う) kuu „valgyti“ - [かね](https://kotoba.lt/jp/1352030/鐘) kane „varpas“ - [なる](https://kotoba.lt/jp/1532910/鳴る) naru „skambėti“ - [てら](https://kotoba.lt/jp/1315240/寺) tera „šventykla“ - [やせる](https://kotoba.lt/jp/1605510/痩せる) jaseru „sulysti“ - [かえる](https://kotoba.lt/jp/1577460/蛙) kaeru „varlė“ - [まける](https://kotoba.lt/jp/1497980/負ける) makeru „pasiduoti“ - [はいく](https://kotoba.lt/jp/1471900/俳句) haiku „haiku“ ## Kas toliau Dabar mokate visą hiraganą. Toliau verta išmokti katakaną: ja rašomi užsienio žodžiai ir vardai. Hiraganą geriausiai įtvirtinsite skaitydami. Žodyne prie kiekvieno žodžio parašytas jo skaitymas hiragana, tad kiekvienas žodis, kurį ieškote, yra ir skaitymo pratimas. ## Testas Testas yra šio puslapio pabaigoje. [Dalelytės ir linksniai](https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/dalelytes) · [Hiragana pamokos](https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana) --- Source: Kotoba, Japanese–Lithuanian dictionary — https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/haiku Cite as: [Haiku hiragana: Bašo, Buson, Šiki ir Issa | Kotoba.lt](https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/haiku)