--- title: "Japonų kalbos tonis: kur balsas nukrenta – Kotoba" canonical_url: "https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/tonis" cover: "https://kotoba.lt/og/pamokos/kana/hiragana/tonis.png?v=60e0b017" source: "Kotoba, Japanese–Lithuanian dictionary (kotoba.lt)" --- # はし Intonacija Kiekvienas japonų žodis turi vietą, kur balsas nukrenta, arba nenukrenta visai. Ta vieta skiria žodžius, todėl ją reikia išgirsti ir įsiminti kartu su žodžiu. ## Prisiminkime visą hiraganą Prieš klausydamiesi tono, dar kartą atskirkite panašius ženklus ir suskaičiuokite taktus. ## Aukšti ir žemi taktai あꜜめ (ame) tariamas a aukštai, me žemai. Abu taktai trunka vienodai, ir nė vienas netariamas garsiau. Kiekvienas japonų taktas yra tik aukštas arba žemas. Lietuviškai kirčiuotą skiemenį ištariame ilgiau, „nãmas“ sakome ištęsdami a. Kiekviename japonų žodyje svarbu tik viena vieta: po kurio takto balsas nukrenta. Iki tos vietos balsas laikosi aukštai, po jos eina žemai ir tame žodyje nebepakyla. Kai kurie žodžiai nenukrenta visai. Juose balsas pakyla ir lieka aukštai net ant dalelytės po žodžio. Kaip ir iki šiol, linija virš takto reiškia aukštą balsą, linija po taktu žemą. ## Pirmasis taktas さくら0 (sakura) skamba žemai, aukštai, aukštai, o いꜜのち (inoči) atvirkščiai, aukštai, žemai, žemai. Japonų žodis prasideda žemai, o antrasis taktas jau aukštas. Taip vyksta savaime, todėl žodynai to nežymi. Kitaip būna tik tada, kai balsas nukrenta jau po pirmojo takto. Tada pirmasis taktas aukštas, o visi kiti žemi. - さくら „sakura“ - いꜜのち „gyvybė“ - こころꜜ „širdis“ こころꜜ (kokoro) pats skamba kaip さくら0 (sakura), o skirtumą išgirsite tik tada, kai po jo eis dalelytė. Antrojo takto pakilimą lengva palaikyti lietuvišku kirčiu ir ištęsti skiemenį, „sakūra“. Pakilimas nieko neištęsia. Visi trys さくら0 (sakura) taktai trunka vienodai. ## Dviejų taktų žodžiai Vienas dviejų taktų žodis gali skambėti dvejopai. Jei balsas nukrenta po pirmojo takto, žodis skamba aukštai, žemai. Jei nenukrenta, žodis skamba žemai, aukštai. Šios poros skiriasi tik tuo: - あꜜめ ame „lietus“ / [あめ](https://kotoba.lt/jp/1153520/飴) ame „saldainis“ - かꜜき kaki „austrė“ / [かき](https://kotoba.lt/jp/1204810/柿) kaki „kakis“ - さꜜけ sake „lašiša“ / [さけ](https://kotoba.lt/jp/1329010/酒) sake „sakė“ Klausydamiesi neieškokite, kuris skiemuo stipresnis, nes stipresnio nėra. Sekite tik tai, ar balsas antrajame takte nusileidžia, ar pakyla. ## Dalelytė po žodžio Žodis はし (haši) gali reikšti tris skirtingus daiktus. Valgomosios lazdelės yra はꜜし (haši): aukštai, žemai. Tiltas ir kraštas abu skamba žemai, aukštai, todėl atskirai ištarti jie nesiskiria. Skirtumas girdisi tik kitame žodyje. Po tilto balsas nukrenta, ir dalelytė が (ga) tariama žemai. Po krašto balsas nenukrenta, ir が (ga) lieka aukštai. - はꜜしが „valgomosios lazdelės“ - はしꜜが „tiltas“ - はしが „kraštas“ Lygiai taip skiriasi gėlė ir nosis: - はなꜜが hana ga „gėlė“ / はなが hana ga „nosis“ Todėl japonų žodžius verta mokytis ir klausytis su dalelyte po jų. Atskirai ištartas žodis dalį savo kirčio nuslepia. ## Kai balsas nukrenta ilgame skiemenyje きょꜜうと (kiooto) balsas nukrenta ilgojo kioo viduryje. Jei kirtis tenka ilgam skiemeniui, pirmoji jo pusė aukšta, antroji jau žema. Po ん (n) ir po antrosios ilgo balsio pusės balsas niekada nenukrenta. - おかꜜあさん „mama“ - おばꜜあさん „senelė“ - にほꜜん „Japonija“ - せんせꜜい „mokytojas“ おかꜜあさん (okaasan) balsas aukštai ant か (ka), o nuo antrojo あ (a) jau žemai. にほꜜん (nihon) aukštas ほ (ho), o ん (n) žemas. Ilgasis かあ (kaa) lieka dviejų taktų ilgio, kaip ir visada. Kas mokykloje mokėsi priegaidžių, čia gali atpažinti tvirtapradės aprašymą: stipri, aukšta skiemens pradžia ir žemesnė pabaiga. Panaši tik forma. Japonų kirčiui priegaidžių mokėti nereikia. ## Kaip lietuvių kirtis Lietuviškai kirčio vietos iš žodžio neatspėsi. Ją reikia išmokti kartu su žodžiu, ir ji gali pakeisti reikšmę: „girià“ yra miškas, o „gìria“ yra veiksmažodis, mokytoja gìria mokinį. Žodynas kirtį pažymi ženklu. Japonų kalboje taip pat. Kiekvienas žodis turi savo pastovią vietą, kur balsas nukrenta. Ta vieta skiria žodžius, ir žodynas ją parodo. Kotobos žodyne aukšti taktai pabraukti iš viršaus, žemi iš apačios, o brūkšnelis rodo, kur balsas pakyla ar nukrenta. Daugiau bendro nėra. Lietuvių kirtis yra ilgis, japonų kirtis yra aukštis. Todėl dažniausia klaida yra ištęsti aukštą taktą. はꜜし (haši) virsta „hāši“, あꜜめ (ame) virsta „āme“. Japonas ištęstą balsį girdi kaip du taktus, o du taktai jau kitas žodis, kaip ゆき (juki) sniegas ir ゆうき (juuki) drąsa. Aukštas taktas trunka tiek pat, kiek žemas. ## Tokijo tarmė Taip kalbama Tokijuje, ir taip žodžius rodo žodynai bei taria žinių diktoriai. Osakoje ir Kiote daugelio žodžių kirtis kitoks, o kai kuriose Japonijos vietose žodžiai pastovaus kirčio neturi visai. Mokantis užtenka Tokijo tarimo, nes jį supranta visa Japonija. ## Testas Testas yra šio puslapio pabaigoje. [Visa hiragana](https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/visa-hiragana) · [Dalelytės ir linksniai](https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/dalelytes) · [Hiragana pamokos](https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana) --- Source: Kotoba, Japanese–Lithuanian dictionary — https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/tonis Cite as: [Japonų kalbos tonis: kur balsas nukrenta | Kotoba.lt](https://kotoba.lt/pamokos/kana/hiragana/tonis)