Kotoba Japonų kalbos žodynas lietuviams

į̃gimtas, įgimtà

būdvardis· 3b kirčiuotė

Japoniškai

生まれつきうまれつき
先天的せんてんてき
持ち前もちまえ

Linksniavimas

Linksniavimas

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	į̃gimtas	įgimtì	įgimtà	į̃gimtos
Kilmininkas	į̃gimto	įgimtų̃	įgimtõs	įgimtų̃
Naudininkas	įgimtám	įgimtíems	į̃gimtai	įgimtóms
Galininkas	į̃gimtą	į̃gimtus	į̃gimtą	į̃gimtas
Įnagininkas	į̃gimtu	įgimtaĩs	į̃gimta	įgimtomìs
Vietininkas	įgimtamè	įgimtuosè	įgimtojè	įgimtosè
Šauksmininkas	į̃gimtas	įgimtì	įgimtà	į̃gimtos

Laipsniai

	Vyr. g.	Mot. g.	Bevardė g.
	į̃gimtas	įgimtà	įgimta
	įgimtèsnis	įgimtèsnė	įgimčiau
	įgimčiausias	įgimčiausia	įgimčiausia

Nelyginamasis

Įvardžiuotinės formos

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	įgimtàsis	įgimtíeji	įgimtóji	į̃gimtosios
Kilmininkas	į̃gimtojo	įgimtų̃jų	įgimtõsios	įgimtų̃jų
Naudininkas	įgimtájam	įgimtíesiems	į̃gimtajai	įgimtósioms
Galininkas	į̃gimtąjį	įgimtúosius	į̃gimtąją	įgimtą́sias
Įnagininkas	įgimtúoju	įgimtaĩsiais	įgimtą́ja	įgimtõsiomis
Vietininkas	įgimtãjame	įgimtuõsiuose	įgimtõjoje	įgimtõsiose
Šauksmininkas	įgimtàsis	įgimtíeji	įgimtóji	į̃gimtosios

Aukštesnysis

Paprastosios formos

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	įgimtèsnis	įgimtesnì	įgimtèsnė	įgimtèsnės
Kilmininkas	įgimtèsnio	įgimtesnių̃	įgimtesne͏̇̃s	įgimtesnių̃
Naudininkas	įgimtesniám	įgimtesníems	įgimtèsnei	įgimtesne͏̇̃ms
Galininkas	įgimtèsnį	įgimtesniùs	įgimtèsnę	įgimtesnès
Įnagininkas	įgimtesniù	įgimtesniaĩs	įgimtesnè	įgimtesnėmìs
Vietininkas	įgimtesniamè	įgimtesniuosè	įgimtèsnėje	įgimtesnėsè

Įvardžiuotinės formos

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	įgimtesnỹsis	įgimtesníeji	įgimtesnióji	įgimtèsniosios
Kilmininkas	įgimtèsniojo	įgimtesnių̃jų	įgimtesniõsios	įgimtesnių̃jų
Naudininkas	įgimtesniájam	įgimtesníesiems	įgimtèsniajai	įgimtesniósioms
Galininkas	įgimtèsnįjį	įgimtesniúosius	įgimtèsniąją	įgimtesnią́sias
Įnagininkas	įgimtesniúoju	įgimtesniaĩsiais	įgimtesnią́ja	įgimtesniõsiomis
Vietininkas	įgimtesniãjame	įgimtesniuõsiuose	įgimtesniõjoje	įgimtesniõsiose

Aukščiausiasis

Paprastosios formos

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	įgimčiausias	įgimčiausi	įgimčiausia	įgimčiausios
Kilmininkas	įgimčiausio	įgimčiausių	įgimčiausios	įgimčiausių
Naudininkas	įgimčiausiam	įgimčiausiems	įgimčiausiai	įgimčiausioms
Galininkas	įgimčiausią	įgimčiausius	įgimčiausią	įgimčiausias
Įnagininkas	įgimčiausiu	įgimčiausiais	įgimčiausia	įgimčiausiomis
Vietininkas	įgimčiausiame	įgimčiausiuose	įgimčiausioje	įgimčiausiose

Įvardžiuotinės formos

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	įgimčiausiasis	įgimčiausieji	įgimčiausioji	įgimčiausiosios
Kilmininkas	įgimčiausiojo	įgimčiausiųjų	įgimčiausiosios	įgimčiausiųjų
Naudininkas	įgimčiausiajam	įgimčiausiesiems	įgimčiausiajai	įgimčiausiosioms
Galininkas	įgimčiausiąjį	įgimčiausiuosius	įgimčiausiąją	įgimčiausiąsias
Įnagininkas	įgimčiausiuoju	įgimčiausiaisiais	įgimčiausiąja	įgimčiausiosiomis
Vietininkas	įgimčiausiajame	įgimčiausiuosiuose	įgimčiausiojoje	įgimčiausiosiose

pavyzdžiai

Tas įprotis yra įgytas, o ne įgimtas.
その習慣は後天的で、先天的なものではない。
Klasės draugai pamėgo Merę dėl jos įgimto gero būdo.
メアリーは持ち前の優しい性格から級友たちから親しまれた。