Paieška

gebe͏̇́jimas

daiktavardis· vyriškoji giminė· 1 linksniuotė· 1 kirčiuotė

reikšmės
  • 能力のうりょく

    ppr. vns.
    → gebe͏̇́ti – mokėti, pajėgti (ką daryti)
    何なにかをできる能力のうりょく

    Gebe͏̇́jimas réikšti mintìs [jausmùs].

    考かんがえ[感情かんじょう]を表あらわす能力のうりょく。

  • 才能さいのう

    žmogaus ypatybė, leidžianti jam ką lengvai išmokti ar daryti
    人ひとが容易よういに身みにつけたり行おこなったりする特性とくせい

    Ypatìngų [išskirtìnių] gebe͏̇́jimų tùrintys vaikaĩ [žmónės].

    特別とくべつな[優すぐれた]能力のうりょくを持もつ子こども[人ひと]。

pavyzdžiai
  • Jis turėjo išskirtinių gebėjimų.
    彼はすぐれた能力をもっていた。
  • Tu praradai gebėjimą susikaupti.
    あなたは集中する力を失ってしまった。
Pastabos
Priešdėliniai veiksmažodžiai
Linksniavimas
VienaskaitaDaugiskaita
Vardininkasgebe͏̇́jimas gebe͏̇́jimai
Kilmininkasgebe͏̇́jimo gebe͏̇́jimų
Naudininkasgebe͏̇́jimui gebe͏̇́jimams
Galininkasgebe͏̇́jimą gebe͏̇́jimus
Įnagininkasgebe͏̇́jimu gebe͏̇́jimais
Vietininkasgebe͏̇́jime gebe͏̇́jimuose
Šauksmininkasgebe͏̇́jime gebe͏̇́jimai