išskube͏̇́jimas
reikšmės
- veiksmas, kai skubiai išvykstama急いで出発すること
Pastabos
- išskube͏̇́jimas – vedinys iš išskube͏̇́ti.
Linksniavimas
| Vienaskaita | Daugiskaita | |
|---|---|---|
| Vardininkas | išskubėjimas | išskubėjimai |
| Kilmininkas | išskubėjimo | išskubėjimų |
| Naudininkas | išskubėjimui | išskubėjimams |
| Galininkas | išskubėjimą | išskubėjimus |
| Įnagininkas | išskubėjimu | išskubėjimais |
| Vietininkas | išskubėjime | išskubėjimuose |
| Šauksmininkas | išskubėjime | išskubėjimai |