traške͏̇́ti, trãška, traške͏̇́jo

reikšmės

kame, tarp ko, po kuo
išduoti garsą lūžinėjant, sproginėjant, trūkinėjant, plyšinėjant; trakšėti, treškėti, trekšėti
折おれたり、裂さけたり、割われたりして音おとを立たてる
Eĩnant miškù põ kójomis trãška saũsos šakùtės.
森もりの中なかを歩あるくと、足元あしもとで乾かわいた小枝こえだがパキパキと鳴なる。
爆はぜる
kame, nuo ko
spragsėti degant ar šąlant; trakšėti
燃もえるときや凍こおるときに音おとを立たてる
Židinyjè trãška pušìnės pliaũskos.
暖炉だんろの中なかで松まつの薪まきの切きれ端はしがパチパチと鳴なる。
poškėti, pyškėti, bildėti, tarškėti
激はげしく音おとを立たてる
Kulkósvaidis traške͏̇́jo bè paliovõs.
機関銃きかんじゅうが絶たえ間まなく鳴なり続つづけた。
喋しゃべる
šnekamoji kalba· prie ko, apie ką, ant ko
daug šnekėti; tarškėti, plepėti, tratėti
多弁たべんに話はなす
Priẽ láužo [añt suoliùko] ilgaĩ traške͏̇́sime apiẽ anuõs laikùs.
焚たき火びのそば［ベンチの上うえ］で、あの頃ころのことを長々ながながとしゃべろう。
病やむ
sirguliuoti, negaluoti
病やむ
Mū́sų mótina nebestiprì – trãška ir̃ trãška.
うちの母はははもう弱よわく、ずっと病やんでいる。

Vediniai

traške͏̇́jimas – išduoti garsą lūžinėjant, sproginėjant, trūkinėjant, plyšinėjant; trakšėti, treškėti, trekšėti

Asmenavimas

Dalyviai

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Esamojo laiko veikiamasis	trãškantis (trãškąs)	trãškantys (trãšką)	trãškanti	trãškančios
Būtojo kartinio laiko veikiamasis	traške͏̇́jęs	traške͏̇́ję	traške͏̇́jusi	traške͏̇́jusios
Būtojo dažninio laiko veikiamasis	traške͏̇́davęs	traške͏̇́davę	traške͏̇́davusi	traške͏̇́davusios
Būsimojo laiko veikiamasis	traške͏̇́siantis (traške͏̇́siąs)	traške͏̇́siantys (traške͏̇́sią)	traške͏̇́sianti	traške͏̇́siančios
Esamojo laiko neveikiamasis	traškamas	traškami	traškama	traškamos
Būtojo laiko neveikiamasis	traške͏̇́tas	traškėti	traškėta	traškėtos
Būsimojo laiko neveikiamasis	traške͏̇́simas	traškėsimi	traškėsima	traškėsimos
Reikiamybės dalyvis	traške͏̇́tinas	traškėtini	traškėtina	traškėtinos
Pusdalyvis	traške͏̇́damas	traške͏̇́dami	traške͏̇́dama	traške͏̇́damos

Padalyviai

Paieškos patarimai