Kotoba
Paieška

te͏̇́kštelėti, te͏̇́kšteli, te͏̇́kštelėjo

veiksmažodis· 2 asmenuotė· būtasis laikas -o

reikšmės
  • kam, ant ko, į ką
    staiga nukristi, nugriūti, parkristi; blinktelėti, tykštelėti, žnektelėti: nukritus su garsu sudužti
    突然とつぜん落おちる、音おとを立たてて壊こわれる

    Į̃ bãlą te͏̇́kštelėjo kažkóks dáiktas.

    水みずたまりに何なにかの物ものが落おちた。

  • ką, į ką, ant ko, po kuo
    kiek numesti, nutėkšti, nusviesti; mestelėti, švystelėti
    軽かるく投なげる

    Te͏̇́kštelėjau skùdurą į̃ kam̃pą [põ kėdè].

    ぼろ切ぎれを隅すみ[椅子いすの下した]に投なげた。

  • į ką, per ką, kam, už ką
    smarkiai suduoti, sušerti; trinktelėti, tvokstelėti, žybtelėti
    強つよく殴なぐる

    Ùž tuõs žodžiùs te͏̇́kštelėjau jám į̃ žándą [per̃ žándą].

    あの言葉ことばの報むくいに、彼かれの頬ほお[頬ほお越ごし]を〜た。

  • ką, kuo
    teškiant kiek aplieti, apšlakstyti, aptėkšti
    軽かるく振ふりかける

    Te͏̇́kštelėti dažaĩs [tušù].

    塗料とりょう[インク]を軽かるく〜。

  • šnekamoji kalba· ką
    negražiai, stačiokiškai pasakyti; drėbtelėti
    不躾ぶしつけに言いう

    Jì te͏̇́kštelėjo tókią frãzę, kàd belìko žiópčioti.

    彼女かのじょはそんな言葉ことばを〜ので、相手あいてはぽかんと口くちを開あけるしかなかった。

Vediniai
  • te͏̇́kštelėjimas – staiga nukristi, nugriūti, parkristi; blinktelėti, tykštelėti, žnektelėti: nukritus su garsu sudužti
Asmenavimas

Esamasis laikas

ašte͏̇́kšteliu
tute͏̇́kšteli
jis, ji, jie, joste͏̇́kšteli
meste͏̇́kštelime
jūste͏̇́kštelite

Būtasis kartinis laikas

ašte͏̇́kštelėjau
tute͏̇́kštelėjai
jis, ji, jie, joste͏̇́kštelėjo
meste͏̇́kštelėjome
jūste͏̇́kštelėjote

Būtasis dažninis laikas

ašte͏̇́kštelėdavau
tute͏̇́kštelėdavai
jis, ji, jie, joste͏̇́kštelėdavo
meste͏̇́kštelėdavome
jūste͏̇́kštelėdavote

Būsimasis laikas

ašte͏̇́kštelėsiu
tute͏̇́kštelėsi
jis, ji, jie, joste͏̇́kštelės
meste͏̇́kštelėsime
jūste͏̇́kštelėsite

Tariamoji nuosaka

ašte͏̇́kštelėčiau
tute͏̇́kštelėtum
jis, ji, jie, joste͏̇́kštelėtų
meste͏̇́kštelėtumėme (te͏̇́kštelėtume)
jūste͏̇́kštelėtumėte

Liepiamoji nuosaka

tute͏̇́kštelėk
meste͏̇́kštelėkime
jūste͏̇́kštelėkite
Dalyviai
Vyr. g. vns.Vyr. g. dgs.Mot. g. vns.Mot. g. dgs.
Esamojo laiko veikiamasiste͏̇́kštelintis (te͏̇́kštelįs)te͏̇́kštelintys (te͏̇́kštelį)te͏̇́kštelinti te͏̇́kštelinčios
Būtojo kartinio laiko veikiamasiste͏̇́kštelėjęs te͏̇́kštelėję te͏̇́kštelėjusi te͏̇́kštelėjusios
Būtojo dažninio laiko veikiamasiste͏̇́kštelėdavęs te͏̇́kštelėdavę te͏̇́kštelėdavusi te͏̇́kštelėdavusios
Būsimojo laiko veikiamasiste͏̇́kštelėsiantis (te͏̇́kštelėsiąs)te͏̇́kštelėsiantys (te͏̇́kštelėsią)te͏̇́kštelėsianti te͏̇́kštelėsiančios
Esamojo laiko neveikiamasistėkštelimas tėkštelimi tėkštelima tėkštelimos
Būtojo laiko neveikiamasiste͏̇́kštelėtas tėkštelėti tėkštelėta tėkštelėtos
Būsimojo laiko neveikiamasiste͏̇́kštelėsimas tėkštelėsimi tėkštelėsima tėkštelėsimos
Reikiamybės dalyviste͏̇́kštelėtinas tėkštelėtini tėkštelėtina tėkštelėtinos
Pusdalyviste͏̇́kštelėdamas te͏̇́kštelėdami te͏̇́kštelėdama te͏̇́kštelėdamos
Padalyviai
Esamojo laikote͏̇́kštelint
Būtojo kartinio laikote͏̇́kštelėjus
Būtojo dažninio laikote͏̇́kštelėdavus
Būsimojo laikote͏̇́kštelėsiant
Būdinystėkštelėte