Paieška

šū́stelėti, šū́steli, šū́stelėjo

veiksmažodis· 2 asmenuotė· būtasis laikas -o

reikšmės
  • 飛とび出だす

    nuo ko, ant ko, iš ko, iš po ko, prie ko, ko link, į ką
    staiga mestis, pajudėti, leistis kuria kryptimi; šastelėti: • liuoktelėti, stryktelėti, siūbtelėti.
    急きゅうに飛とび出だす、動うごき出だす、ある方向ほうこうへ向むかう

    Nuõ mẽdžio šakõs añt žẽmės šū́stelėjo voveráitė.

    木きの枝えだから地面じめんに小こリスが飛とび降おりた。

  • ant ko, nuo ko, virš ko
    skrendant staiga pakilti ar nusileisti (apie paukščius): • purptelėti.
    鳥とりが飛とぶ途中とちゅうで急きゅうに飛とび立たつか降おりる

    Añt žẽmės šū́steli žvìrblių pulkẽlis, àptupia maišùs ir̃ lẽsa.

    地面じめんに雀すずめの群むれが急きゅうに降おり、袋ふくろに止とまって餌えさをついばむ。

  • 放ほうる

    ką, ko, į ką
    staiga nesmarkiai mesti, sviesti, berti, žerti; mestelėti, šiūptelėti
    急きゅうに軽かるく投なげる、放ほうる、撒まく

    Jéigu į̃ vándenį šū́stelėtume akmenùkų, týkštelėtų purslaĩ.

    水みずに小石こいしを軽かるく投なげ入いれれば、水みずしぶきが上あがるだろう。

  • 噴ふき出だす

    į ką, per ką
    staiga imti veržtis, lietis, piltis, sklisti; plūstelėti, siūbtelėti: staiga išlieti, išpilti
    急きゅうに噴ふき出だす、あふれ出だす、広ひろがる

    Ve͏̇̃l šū́steli aukštỹn dū́mai [dùlkės].

    また煙けむり[埃ほこり]が上うえに噴ふき上あがる。

  • 吹ふく

    kam, į ką
    dvelktelėti, pūstelėti
    軽かるく吹ふく、そっと吹ふきかける

    Į̃ vìdų šū́stelėjo landùs ve͏̇́jas.

    中なかへ穏おだやかな風かぜが吹ふき込こんだ。

Vediniai
  • šū́stelėjimas – staiga mestis, pajudėti, leistis kuria kryptimi; šastelėti: • liuoktelėti, stryktelėti, siūbtelėti.
Asmenavimas

Esamasis laikas

aššū́steliu
tušū́steli
jis, ji, jie, josšū́steli
mesšū́stelime
jūsšū́stelite

Būtasis kartinis laikas

aššū́stelėjau
tušū́stelėjai
jis, ji, jie, josšū́stelėjo
mesšū́stelėjome
jūsšū́stelėjote

Būtasis dažninis laikas

aššū́stelėdavau
tušū́stelėdavai
jis, ji, jie, josšū́stelėdavo
mesšū́stelėdavome
jūsšū́stelėdavote

Būsimasis laikas

aššū́stelėsiu
tušū́stelėsi
jis, ji, jie, josšū́stelės
mesšū́stelėsime
jūsšū́stelėsite

Tariamoji nuosaka

aššū́stelėčiau
tušū́stelėtum
jis, ji, jie, josšū́stelėtų
mesšū́stelėtumėme (šū́stelėtume)
jūsšū́stelėtumėte

Liepiamoji nuosaka

tušū́stelėk
mesšū́stelėkime
jūsšū́stelėkite
Dalyviai
Vyr. g. vns.Vyr. g. dgs.Mot. g. vns.Mot. g. dgs.
Esamojo laiko veikiamasisšū́stelintis (šū́stelįs)šū́stelintys (šū́stelį)šū́stelinti šū́stelinčios
Būtojo kartinio laiko veikiamasisšū́stelėjęs šū́stelėję šū́stelėjusi šū́stelėjusios
Būtojo dažninio laiko veikiamasisšū́stelėdavęs šū́stelėdavę šū́stelėdavusi šū́stelėdavusios
Būsimojo laiko veikiamasisšū́stelėsiantis (šū́stelėsiąs)šū́stelėsiantys (šū́stelėsią)šū́stelėsianti šū́stelėsiančios
Esamojo laiko neveikiamasisšūstelimas šūstelimi šūstelima šūstelimos
Būtojo laiko neveikiamasisšū́stelėtas šūstelėti šūstelėta šūstelėtos
Būsimojo laiko neveikiamasisšū́stelėsimas šūstelėsimi šūstelėsima šūstelėsimos
Reikiamybės dalyvisšū́stelėtinas šūstelėtini šūstelėtina šūstelėtinos
Pusdalyvisšū́stelėdamas šū́stelėdami šū́stelėdama šū́stelėdamos
Padalyviai
Esamojo laikošū́stelint
Būtojo kartinio laikošū́stelėjus
Būtojo dažninio laikošū́stelėdavus
Būsimojo laikošū́stelėsiant
Būdinysšūstelėte