šū́stelėti, šū́steli, šū́stelėjo

reikšmės

飛び出す
nuo ko, ant ko, iš ko, iš po ko, prie ko, ko link, į ką
staiga mestis, pajudėti, leistis kuria kryptimi; šastelėti: • liuoktelėti, stryktelėti, siūbtelėti.
急に飛び出す、動き出す、ある方向へ向かう
Nuõ mẽdžio šakõs añt žẽmės šū́stelėjo voveráitė.
木の枝から地面に小リスが飛び降りた。
ant ko, nuo ko, virš ko
skrendant staiga pakilti ar nusileisti (apie paukščius): • purptelėti.
鳥が飛ぶ途中で急に飛び立つか降りる
Añt žẽmės šū́steli žvìrblių pulkẽlis, àptupia maišùs ir̃ lẽsa.
地面に雀の群れが急に降り、袋に止まって餌をついばむ。
放る
ką, ko, į ką
staiga nesmarkiai mesti, sviesti, berti, žerti; mestelėti, šiūptelėti
急に軽く投げる、放る、撒く
Jéigu į̃ vándenį šū́stelėtume akmenùkų, týkštelėtų purslaĩ.
水に小石を軽く投げ入れれば、水しぶきが上がるだろう。
噴き出す
į ką, per ką
staiga imti veržtis, lietis, piltis, sklisti; plūstelėti, siūbtelėti: staiga išlieti, išpilti
急に噴き出す、あふれ出す、広がる
Ve͏̇̃l šū́steli aukštỹn dū́mai [dùlkės].
また煙［埃］が上に噴き上がる。
吹く
kam, į ką
dvelktelėti, pūstelėti
軽く吹く、そっと吹きかける
Į̃ vìdų šū́stelėjo landùs ve͏̇́jas.
中へ穏やかな風が吹き込んだ。

Vediniai

šū́stelėjimas – staiga mestis, pajudėti, leistis kuria kryptimi; šastelėti: • liuoktelėti, stryktelėti, siūbtelėti.

Asmenavimas

Dalyviai

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Esamojo laiko veikiamasis	šū́stelintis (šū́stelįs)	šū́stelintys (šū́stelį)	šū́stelinti	šū́stelinčios
Būtojo kartinio laiko veikiamasis	šū́stelėjęs	šū́stelėję	šū́stelėjusi	šū́stelėjusios
Būtojo dažninio laiko veikiamasis	šū́stelėdavęs	šū́stelėdavę	šū́stelėdavusi	šū́stelėdavusios
Būsimojo laiko veikiamasis	šū́stelėsiantis (šū́stelėsiąs)	šū́stelėsiantys (šū́stelėsią)	šū́stelėsianti	šū́stelėsiančios
Esamojo laiko neveikiamasis	šūstelimas	šūstelimi	šūstelima	šūstelimos
Būtojo laiko neveikiamasis	šū́stelėtas	šūstelėti	šūstelėta	šūstelėtos
Būsimojo laiko neveikiamasis	šū́stelėsimas	šūstelėsimi	šūstelėsima	šūstelėsimos
Reikiamybės dalyvis	šū́stelėtinas	šūstelėtini	šūstelėtina	šūstelėtinos
Pusdalyvis	šū́stelėdamas	šū́stelėdami	šū́stelėdama	šū́stelėdamos

Padalyviai

Paieškos patarimai