Hiragana ir katakana
Hiragana rašomos gramatinės galūnės, dalelytės ir žodžiai, kurių kanji nevartojami.
Katakana rašomi skoliniai, užsienio vardai, garsažodžiai ir žodžiai, kuriuos norima išskirti.
Mora
Kiekvienas kanos ženklas, išskyrus mažąsias ゃ ゅ ょ, tariamas vienodai ilgai – tai mora. Mažoji っ, ん ir ilgojo balsio antroji pusė taip pat po vieną morą: にっぽん Nippon – keturios moros, とうきょう Tōkyō – irgi keturios.
Ilgieji balsiai
Ilgasis balsis tariamas dvigubai ilgiau ir keičia žodžio reikšmę. Hiragana jį žymi pridėta balse (おかあさん, せんせい, おとうさん), katakana – brūkšniu ー (コーヒー).
Dvigubi priebalsiai
Mažoji っ (ッ) reiškia trumpą sustojimą prieš priebalsį, kuris todėl girdisi dvigubas: きって kitte, ざっし zasshi, カップ kappu.
ん
ん prisitaiko prie kito garso: prieš b, m, p tariama m (しんぶん shinbun), prieš k, g – kaip ng (ぎんこう ginkō), žodžio gale paprastai – nosinis garsas burnos gilumoje. Prieš balsę ji lieka atskira mora: きんえん kin'en.
Bebalsės i ir u
Tarp bebalsių priebalsių ir sakinio gale po jų i ir u dažniausiai beveik negirdimi: です skamba kaip „des“, した – kaip „šta“, すき – kaip „ski“.
R ir l
ら eilės priebalsis – vienas trumpas liežuvio galiuko prisilietimas, girdimas tarp lietuviškų r ir l. う tariama nekišant lūpų į priekį.
Tonas
Japonų kirtis yra tono aukščio: kiekviena mora tariama aukštai arba žemai. Tokijo tarme pirmoji ir antroji moros dažniausiai skiriasi aukščiu, o po kirčiuotos moros tonas krinta. Vienodai rašomi žodžiai gali skirtis vien tonu, ir tai girdėti net prie jų pridėtoje dalelytėje が.
Žodžių poros
- おばさん obasan tetaおばあさん obāsan senelėilgasis balsis
- ビル biru pastatasビール bīru alusilgasis balsis
- きて kite ateikきって kitte pašto ženklasdvigubas priebalsis
- おと oto garsasおっと otto vyrasdvigubas priebalsis
- さか saka šlaitasさっか sakka rašytojasdvigubas priebalsis
- びよういん biyōin kirpyklaびょういん byōin ligoninėや ir ゃ
- きねん kinen minėjimasきんえん kin'en nerūkytiん prieš balsę