Katakana カタカナ
Katakana rašomi skoliniai, užsienio vardai, garsažodžiai ir žodžiai, kuriuos norima išskirti.
- shi
- romaji
- [ɕi]
- IPA
- ši
- lietuviškai
Pagrindiniai ženklai
- ワ ワイン vynas
Dakuten ゛ ir handakuten ゜
Skiemenys su ャ ュ ョ
- キャ キャベツ gūžinis kopūstas
- ニュ ニュース naujiena
- ミュ ミュージック muzika
- リュ リュックサック kuprinė
- ビュ ビュッフェ švediškas stalas
Skolinių garsai
Tarimas
- アイウエオ
- Penki trumpi balsiai, visada tariami vienodai ir be dvibalsių. エ skamba tarp lietuviškų e ir ė. ウ tariama nekišant lūpų į priekį, todėl skamba plokščiau nei lietuviškas u.
- サシスセソ
- シ yra minkštas garsas tarp s ir kieto š [ɕi], todėl lietuviškai rašoma ši. Su dakuten ザ eilė žodžio pradžioje tariama dz, viduryje dažnai z.
- タチツテト
- チ – minkštas či [tɕi], ツ – cu [tsɯ]. Garsas c gimtuose žodžiuose pasitaiko tik prieš u. Hepburno romaji jie rašomi chi ir tsu.
- ナニヌネノ
- ニ tariama minkštai [ɲi], kaip ir lietuviškas n prieš i.
- ハヒフヘホ
- ヒ – minkštas ch [çi], kaip vokiškame ich; lietuviškas ch tariamas giliau. フ – oras pučiamas pro abi lūpas, nesiekiant dantimis lūpos kaip f [ɸɯ]; skoliniuose f garsą rašo ファ, フィ, フェ, フォ.
- ヤユヨ
- Kaip lietuviški ja, ju, jo. Mažosios ャ ュ ョ su i eilės ženklu sudaro vieną morą: キャ kia, ショ šo.
- ラリルレロ
- Vienas trumpas liežuvio galiuko kirtis į dantenas [ɾ], ne riedantis lietuviškas r. Japonų kalboje tai vienintelis toks garsas, todėl skoliniuose šia eile rašomi ir r, ir l: レモン, ラジオ.
- ワヲ
- ワ – w beveik neapvalinant lūpų [ɰa], lietuviškai artimiausia ua. ヲ tariama o, kaip ir hiraganos を.
- ン
- ン prisitaiko prie po jos einančio garso: prieš p, b, m tariama m (テンポ tenpo), prieš k, g – ng (ピンク pinku), prieš t, d, n – n (パンダ panda), žodžio gale paprastai – nosinis garsas burnos gilumoje. Romaji visada rašoma n.
- ジヂズヅ
- ヂ tariama kaip ジ, ヅ – kaip ズ; romaji abi poros rašomos ji ir zu.
- スキー
- Tarp bebalsių priebalsių i ir u dažniausiai beveik negirdimi: スキー skamba kaip skī.
- はし
- Kirtis japonų kalboje – tono aukštis, ne stiprumas: はし su aukšta pirmąja mora reiškia valgomąsias lazdeles, su aukšta antrąja – tiltą.
Ženklai
V
ヴ rašoma v garsui, bet dažniausiai tariama b, todėl tas pats žodis rašomas ir su バ: ヴァイオリン = バイオリン.
- バイオリン smuikas
Panašūs ženklai
シ taškai vienas virš kito, ilgas brūkšnys brėžiamas iš apačios į viršų; ツ taškai greta, ilgas brūkšnys – iš viršaus žemyn.
ン ilgas brūkšnys brėžiamas iš apačios į viršų, ソ – iš viršaus žemyn.
タ – tai ク su brūkšneliu viduje.
ウ viršuje turi taškelį, ワ kairėje – trumpą stačią brūkšnį, フ – nė vieno.
ユ apatinis brūkšnys išsikiša į dešinę, コ – ne.
Kai kurios katakanos atrodo kaip kanji: カ ir 力, エ ir 工, ニ ir 二, ロ ir 口. Kuris tai ženklas, parodo kontekstas.
Kilmė
Katakana kilo iš tų pačių kanji (man'yōgana) dalių. IX a. pradžioje Naros vienuoliai, skaitydami kinų tekstus japoniškai, tarp eilučių žymėjosi skiemenis trumpais ženklų gabalėliais.
- 阿 → アkairė dalis
- 加 → カkairė dalis
- 江 → エdešinė dalis
Romaji
| Hepburno sistema | Rašant klaviatūra | |
|---|---|---|
| シ | shi | si, shi |
| チ | chi | ti, chi |
| ツ | tsu | tu, tsu |
| フ | fu | hu, fu |
| ジ | ji | zi, ji |
| ヲ | o | wo |
| ン | n; prieš balsę ar y – n': kin'en | nn |
| キッテ | dvigubas priebalsis: kitte | kitte; maža ッ atskirai – ltu |
| ー | brūkšnelis virš balsės: kōhī | - |
| ャ | su ženklu prieš ją: kya | kya; maža ャ atskirai – xya, lya |