Lietuvių kalbos kirčiavimas

Lietuvių kalbos kirtis laisvas ir judrus: jis gali tekti bet kuriam skiemeniui, o kaitant žodį pereiti iš kamieno į galūnę ir atgal. Kirčiuotas ilgasis skiemuo tariamas tvirtapradžiu arba tvirtagaliu.

nãmas → namè → namaĩ

Lietuvių ir japonų kirtis

Kirčio ženklai

á

dešininis kirčio ženklasilgasis skiemuo, tvirtapradė priegaidė

výras· dúona· kálnas

ã

riestinis kirčio ženklasilgasis skiemuo, tvirtagalė priegaidė

nãmas· laĩkas· šil̃tas

à

kairinis kirčio ženklastrumpasis skiemuo

rankà· nèšti· dìrbti

Dvigarsyje tvirtapradę priegaidę žymi ženklas ant pirmojo dėmens (kálnas, dúona), tvirtagalę – ant antrojo (šil̃tas, laĩkas). Mišriajame dvigarsyje su i, u kirčiuotas pirmasis dėmuo žymimas kairiniu ženklu (dìrbti).

Priegaidės

Tvirtapradė priegaidė krintanti, stipresnė skiemens pradžia; tvirtagalė kylanti, stipresnė pabaiga. Priegaidė ir kirčio vieta skiria žodžius ir formas.

• kar̃tų

  kar̃tas · kilmininkas, daugiskaita · 回かい

  kartų̃

  kartà · kilmininkas, daugiskaita · 世代せだい

• šaũk

  šaũkti · liepiamoji nuosaka, vienaskaitos 2 asmuo · 呼よぶ

  šáuk

  šáuti · liepiamoji nuosaka, vienaskaitos 2 asmuo · 撃うつ

• kõvą

  kovà · galininkas, vienaskaita · 試合しあい

  kóvą

  kóvas · galininkas, vienaskaita · ３月さんがつ

• pū̃siu

  pū̃sti · būsimasis laikas, vienaskaitos 1 asmuo · 吹ふく

  pū́siu

  pū́ti · būsimasis laikas, vienaskaitos 1 asmuo · 腐くさる

• galvõs

  galvà · kilmininkas, vienaskaita · 頭あたま

  gálvos

  galvà · daugiskaita · 頭あたま

• dienõs

  dienà · kilmininkas, vienaskaita · 日ひ

  diẽnos

  dienà · daugiskaita · 日ひ

Kirčiuotės

1

kirtis visada kamiene; kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo tvirtapradis arba trumpas

výras· lóva

2

kirtis kamiene; galūnėje – vns. įnagininke ir dgs. galininke, vyriškosios giminės ir vns. vietininke, moteriškosios – ir vns. vardininke; skiemuo tvirtagalis arba trumpas

rãtas· rankà

3

kirtis kaitaliojasi tarp kamieno ir galūnės; kamieno skiemuo tvirtapradis

kálnas· galvà

4

kirtis kaitaliojasi tarp kamieno ir galūnės; kamieno skiemuo tvirtagalis arba trumpas

nãmas· dienà

kamienas galūnė

3a, 3b: kamiene kirčiuojamas trečias skiemuo nuo galo, 3a tvirtapradis (obuolỹs – óbuolius), 3b tvirtagalis arba trumpas (akmuõ – ãkmenį). Skaitmuo prieš raidę rodo tolimesnį skiemenį: 34b – ketvirtas nuo galo (uždavinỹs – ùždavinius).

Fortunatovo ir de Saussure'o dėsnis

Kirtis iš tvirtagalio arba trumpojo skiemens pereina į gretimą tvirtapradę galūnę; iš tvirtapradžio nepereina. Todėl rãtas – ratù, bet výras – výru; nẽša – nešù, bet dìrba – dìrbu.

Veiksmažodžiai

• Esamasis ir būtasis kartinis laikas kirčiuojami kaip 3 asmuo: nẽša, nẽšame; vns. 1 ir 2 asmuo – pagal Fortunatovo ir de Saussure'o dėsnį: nešù, nešì, nešiaũ, nešeĩ.
• Būsimasis laikas, tariamoji ir liepiamoji nuosaka, būtasis dažninis laikas kirčiuojami kaip bendratis: nèšti – nèšiu, nèščiau, nèšk, nèšdavo.
• Būsimojo laiko 3 asmenyje ilgasis tvirtapradis galūnės skiemuo virsta tvirtagaliu: rašýti – rašỹs, kalbė́ti – kalbė̃s; dviskiemenių veiksmažodžių su -yti, -ūti y, ū sutrumpėja: lýti – lìs, bū́ti – bùs.
• Pirminių veiksmažodžių esamajame ir būtajame kartiniame laike, kai vienskiemenė šaknis trumpa arba tvirtagalė, priešdėlis ir dalelytė ne- atitraukia kirtį: nẽša – àtneša, nèneša; vẽda – nùveda; dẽda – pàdeda. Iš tvirtapradės šaknies ir priesaginių veiksmažodžių kirtis neatitraukiamas: dìrba – nedìrba; padė́jo; rãšo – parãšo.

Būdvardžiai

Būdvardžiai kirčiuojami pagal tas pačias keturias kirčiuotes. Aukštesnysis laipsnis kirčiuojamas priesagoje -èsnis, aukščiausiasis – -iáusias: gražèsnis, gražiáusias.

gražùs綺麗きれい