Hiragana ひらがな
Hiragana rašomos gramatinės galūnės, dalelytės ir žodžiai, kurių kanji nevartojami.
- shi
- romaji
- [ɕi]
- IPA
- ši
- lietuviškai
Pagrindiniai ženklai
Dakuten ゛ ir handakuten ゜
Skiemenys su ゃ ゅ ょ
- にゅ ぎゅうにゅう pienas
- ひゃ ひゃく šimtas
- みゃ みゃく pulsas
- びょ びょういん ligoninė
Tarimas
- あいうえお
- Penki trumpi balsiai, visada tariami vienodai ir be dvibalsių. え skamba tarp lietuviškų e ir ė. う tariama nekišant lūpų į priekį, todėl skamba plokščiau nei lietuviškas u.
- さしすせそ
- し yra minkštas garsas tarp s ir kieto š [ɕi], todėl lietuviškai rašoma ši. Su dakuten ざ eilė žodžio pradžioje tariama dz, viduryje dažnai z.
- たちつてと
- ち – minkštas či [tɕi], つ – cu [tsɯ]. Garsas c gimtuose žodžiuose pasitaiko tik prieš u. Hepburno romaji jie rašomi chi ir tsu.
- なにぬねの
- に tariama minkštai [ɲi], kaip ir lietuviškas n prieš i.
- はひふへほ
- ひ – minkštas ch [çi], kaip vokiškame ich; lietuviškas ch tariamas giliau. ふ – oras pučiamas pro abi lūpas, nesiekiant dantimis lūpos kaip f [ɸɯ]. Dalelytė は tariama wa, dalelytė へ – e.
- やゆよ
- Kaip lietuviški ja, ju, jo. Mažosios ゃ ゅ ょ su i eilės ženklu sudaro vieną morą: きゃ kia, しょ šo.
- らりるれろ
- Vienas trumpas liežuvio galiuko kirtis į dantenas [ɾ], ne riedantis lietuviškas r. Japonų kalboje tai vienintelis toks garsas, todėl jis skamba tarp lietuviškų r ir l.
- わを
- わ – w beveik neapvalinant lūpų [ɰa], lietuviškai artimiausia ua. を tariama o ir rašoma tik kaip dalelytė: ほんをよむ – skaitau knygą.
- ん
- ん prisitaiko prie po jos einančio garso: prieš p, b, m tariama m (さんぽ sanpo), prieš k, g – ng (ぎんこう ginkō), prieš t, d, n – n (うんどう undō), žodžio gale paprastai – nosinis garsas burnos gilumoje. Romaji visada rašoma n.
- じぢずづ
- ぢ tariama kaip じ, づ – kaip ず. ぢ ir づ rašomos tik ten, kur ち ar つ suskardėjo sudurtiniame žodyje (はなぢ: はな + ち, みかづき: みか + つき) arba kartojasi (ちぢむ, つづく); kitur rašoma じ ir ず.
- です
- Tarp bebalsių priebalsių i ir u dažniausiai beveik negirdimi: です skamba kaip des, した – kaip šta.
- はし
- Kirtis japonų kalboje – tono aukštis, ne stiprumas: はし su aukšta pirmąja mora reiškia valgomąsias lazdeles, su aukšta antrąja – tiltą.
Ženklai
Ilgasis balsis
Hiragana ilgąjį balsį rašo pridėdama balsę. Ilgasis e kinų kilmės žodžiuose rašomas えい, kituose – ええ: せんせい tariama sensē, おねえさん – onēsan. Ilgasis o dažniausiai rašomas おう, おとうさん – otōsan; tik keliuose žodžiuose, kaip とおい, rašoma おお.
Panašūs ženklai
Apatinis lankas: さ atsivėręs į dešinę, ち – į kairę.
き turi du skersinius brūkšnius, さ – vieną.
ぬ baigiasi kilpute, め – ne.
Skiriasi pabaiga: わ – lankas, ね – kilputė, れ – užsirietimas į viršų.
る apačioje turi kilputę, ろ – ne.
Kilmė
Hiragana kilo iš kanji, kuriais japoniški skiemenys buvo užrašomi vien dėl jų garso (man'yōgana). IX a. jie buvo rašomi greitraščiu (草書), kol supaprastėjo į atskirus ženklus: visas ženklas tapo viena kana.
- 安 → あ
- 以 → い
- 加 → か
Romaji
| Hepburno sistema | Rašant klaviatūra | |
|---|---|---|
| し | shi | si, shi |
| ち | chi | ti, chi |
| つ | tsu | tu, tsu |
| ふ | fu | hu, fu |
| じ | ji | zi, ji |
| を | o | wo |
| ん | n; prieš balsę ar y – n': kin'en | nn |
| きって | dvigubas priebalsis: kitte | kitte; maža っ atskirai – ltu |
| とうきょう | Tōkyō arba Toukyou | toukyou |
| ゃ | su ženklu prieš ją: kya | kya; maža ゃ atskirai – xya, lya |
いろは
色は匂へど 散りぬるを
我が世誰ぞ 常ならむ
有為の奥山 今日越えて
浅き夢見し 酔ひもせず
Žiedai kvepia, bet nubyra –
kas šiame pasaulyje amžina?
Šiandien pereisiu tolimus permainų kalnus,
nebesapnuosiu tuščių sapnų, nebebūsiu apsvaigęs.