vèsti, vẽda, vẽdė
reikšmės
- ką, pas ką, prie ko, į ką, iš kolydėti, kviesti eiti kartu, parenkant judėjimo kryptį, tikslą: pririšus (arba ne) raginti eiti kartu (gyvūnus)付き添って一緒に行く、動物を引いて歩かせる
Vẽdėme sū́nų pàs gýdytoją [priẽ pirmõs komùnijos].
息子を医者[初聖体の式]のもとへ連れて行った。
- ką, į ką, kamebūti vedliu, būti priešakyje, vadovauti, rodyti kelią: (įžanginis) • sekti.先導する、先頭に立つ、道を示す
Lòcmanas pàdeda laĩvo kapitõnui vèsti, švartúoti laĩvą úoste, bèt nėrà vẽdamo laĩvo į́gulos narỹs.
水先案内人は船長が船を港で導いて係留するのを助けるが、導かれる船の乗組員ではない。
- kąvadovauti šokant porinį šokį: (apie salsą).(サルサで)ペアダンスをリードする
Šókant tángo, vẽda výras, tačiaũ jìs vẽda taĩp, kàd labiáusiai mãtoma móteris, jõs elegáncija ir̃ grõžis.
タンゴを踊るとき、男性がリードするが、彼は女性が最も目立つようにリードする。その優雅さと美しさが際立つ。
- ką, už kopadėti kam eiti, vaikščioti (prilaikant ar pan.)支えて歩かせる
Dabar̃ tù manè ùž parañkės vèsk, bijaũ paslýsti.
今は私の腕を支えて歩いてくれ、滑るのが怖いから。
- kąimti kartu su savimi kur nors einant連れて行く
Kaĩ buvaũ mažà, tėvaĩ manè visur̃ kartù vèsdavosi.
小さい頃、両親は私をどこへでも連れて行った。
pavyzdžiai
- Tas kelias veda į stotį.その道は駅に通じている。
- Šis kelias veda į parką.この道は公園に至る。
Pastabos
- Plg. ve͏̇́sti
Vediniai
- vede͏̇́jas
- vedìmas – palydėjimas
Priešdėliniai veiksmažodžiai
- apvèsti – vedant apsukti aplink
- atvèsti – priversti ar padėti kartu ateiti
- išvèsti – priversti išeiti kartu, vedant išgabenti
- įvèsti – padėti ar versti įeiti vedantis
- nuvèsti – einant kartu, parodyti kelią ar priversti nueiti
- parvèsti – vedant priversti pareiti
- pavèsti – kiek vesti
- pérvesti – nuvesti į kitą pusę ar į kitą vietą
- pravèsti – nuvesti pro šalį
- privèsti – visai arti atvesti
- suvèsti – padėti susieiti
- užvèsti – nuvesti ant viršaus
Asmenavimas
Esamasis laikas
| aš | vedù |
|---|---|
| tu | vedì |
| jis, ji, jie, jos | vẽda |
| mes | vẽdame |
| jūs | vẽdate |
Būtasis kartinis laikas
| aš | vedžiaũ |
|---|---|
| tu | vedeĩ |
| jis, ji, jie, jos | vẽdė |
| mes | vẽdėme |
| jūs | vẽdėte |
Būtasis dažninis laikas
| aš | vèsdavau |
|---|---|
| tu | vèsdavai |
| jis, ji, jie, jos | vèsdavo |
| mes | vèsdavome |
| jūs | vèsdavote |
Būsimasis laikas
| aš | vèsiu |
|---|---|
| tu | vèsi |
| jis, ji, jie, jos | vès |
| mes | vèsime |
| jūs | vèsite |
Tariamoji nuosaka
| aš | vèsčiau |
|---|---|
| tu | vèstum |
| jis, ji, jie, jos | vèstų |
| mes | vèstumėme (vèstume) |
| jūs | vèstumėte |
Liepiamoji nuosaka
| tu | vèsk |
|---|---|
| mes | vèskime |
| jūs | vèskite |
Dalyviai
| Vyr. g. vns. | Vyr. g. dgs. | Mot. g. vns. | Mot. g. dgs. | |
|---|---|---|---|---|
| Esamojo laiko veikiamasis | vẽdantis (vẽdąs) | vẽdantys (vẽdą) | vẽdanti | vẽdančios |
| Būtojo kartinio laiko veikiamasis | vẽdęs | vẽdę | vẽdusi | vẽdusios |
| Būtojo dažninio laiko veikiamasis | vèsdavęs | vèsdavę | vèsdavusi | vèsdavusios |
| Būsimojo laiko veikiamasis | vèsiantis (vèsiąs) | vèsiantys (vèsią) | vèsianti | vèsiančios |
| Esamojo laiko neveikiamasis | vedamas | vedami | vedama | vedamos |
| Būtojo laiko neveikiamasis | vèstas | vesti | vesta | vestos |
| Būsimojo laiko neveikiamasis | vèsimas | vesimi | vesima | vesimos |
| Reikiamybės dalyvis | vèstinas | vestini | vestina | vestinos |
| Pusdalyvis | vèsdamas | vèsdami | vèsdama | vèsdamos |
Padalyviai
| Esamojo laiko | vẽdant |
|---|---|
| Būtojo kartinio laiko | vẽdus |
| Būtojo dažninio laiko | vèsdavus |
| Būsimojo laiko | vèsiant |
| Būdinys | veste |