išlóti, išlója, išlójo

veiksmažodis· 1 asmenuotė· būtasis laikas -o

reikšmės

lojant išlydėti, išvaryti
吠え立てて追い出す
Išlójo jį šunys iš kiemo.
犬たちが彼を庭から吠え立てて追い出した。
吠えられる
galėti loti
吠えられる
Šunelis vos išlója.
子犬はやっと吠えられる。
ばらす
išplepėti
べらべらしゃべる
Nuėjusi viską išlójo.
行って、全部しゃべってしまった。
罵る、叱りつける
iškeikti, išplūsti
罵る、叱りつける
Kad išlójo už menką nieką!
些細なことで叱りつけるなんて！
せがむ
išprašyti, iškaulyti
せがんで取る、ねだり取る
Išlójo iš tėvo pinigų.
父からお金をせがみ取った。

Pastabos

išlóti – vedinys iš lóti.

Vediniai

išlojìmas

Asmenavimas

Esamasis laikas

aš	išlóju
tu	išlóji
jis, ji, jie, jos	išlója
mes	išlójame
jūs	išlójate

Būtasis kartinis laikas

aš	išlójau
tu	išlójai
jis, ji, jie, jos	išlójo
mes	išlójome
jūs	išlójote

Būtasis dažninis laikas

aš	išlódavau
tu	išlódavai
jis, ji, jie, jos	išlódavo
mes	išlódavome
jūs	išlódavote

Būsimasis laikas

aš	išlósiu
tu	išlósi
jis, ji, jie, jos	išlos
mes	išlósime
jūs	išlósite

Tariamoji nuosaka

aš	išlóčiau
tu	išlótum
jis, ji, jie, jos	išlótų
mes	išlótumėme (išlótume)
jūs	išlótumėte

Liepiamoji nuosaka

tu	išlók
mes	išlókime
jūs	išlókite

Dalyviai

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Esamojo laiko veikiamasis	išlójantis (išlójąs)	išlójantys (išlóją)	išlójanti	išlójančios
Būtojo kartinio laiko veikiamasis	išlójęs	išlóję	išlójusi	išlójusios
Būtojo dažninio laiko veikiamasis	išlódavęs	išlódavę	išlódavusi	išlódavusios
Būsimojo laiko veikiamasis	išlósiantis (išlósiąs)	išlósiantys (išlósią)	išlósianti	išlósiančios
Esamojo laiko neveikiamasis	išlojamas	išlojami	išlojama	išlojamos
Būtojo laiko neveikiamasis	išlótas	išloti	išlota	išlotos
Būsimojo laiko neveikiamasis	išlósimas	išlosimi	išlosima	išlosimos
Reikiamybės dalyvis	išlótinas	išlotini	išlotina	išlotinos
Pusdalyvis	išlódamas	išlódami	išlódama	išlódamos

Padalyviai

Esamojo laiko	išlójant
Būtojo kartinio laiko	išlójus
Būtojo dažninio laiko	išlódavus
Būsimojo laiko	išlósiant
Būdinys	išlote