Paieška

keliáutojas

daiktavardis· vyriškoji giminė· 1 linksniuotė· 1 kirčiuotė

reikšmės
  • 旅人、 旅行者

    kas keliauja (1 r.); keleivis, keliauninkas
    旅をする人

    Bebaĩmiai jū́rų keliáutojai.

    恐れを知らない海の旅人。

pavyzdžiai
  • Tas vyras atėmė iš keliautojo pinigus.
    その男は旅人からお金を奪った。
  • Dauguma keliautojų neužsuko į Niujorko miestą vaiduoklį.
    ほとんどの旅行者はニューヨークのゴーストタウンに立ち寄らなかった。
Pastabos
Linksniavimas
VienaskaitaDaugiskaita
Vardininkaskeliautojas keliautojai
Kilmininkaskeliautojo keliautojų
Naudininkaskeliautojui keliautojams
Galininkaskeliautoją keliautojus
Įnagininkaskeliautoju keliautojais
Vietininkaskeliautojuje keliautojuose
Šauksmininkaskeliautojau keliautojai