kū́kčiojimas
reikšmės
嗚咽
→ kū́kčioti – balsu smarkiai verkti gaudant kvapą, gaikščiojant: nuo labai didelio verksmo gaudyti kvapą; gaikščioti, kuksėti大声で激しく泣き、息を詰まらせることStaigà išgirdaũ vaĩko kū́kčiojimą.
突然、子供のしゃくり泣きを聞いた。
Pastabos
- kū́kčiojimas – vedinys iš kū́kčioti.
Linksniavimas
| Vienaskaita | Daugiskaita | |
|---|---|---|
| Vardininkas | kū́kčiojimas | kū́kčiojimai |
| Kilmininkas | kū́kčiojimo | kū́kčiojimų |
| Naudininkas | kū́kčiojimui | kū́kčiojimams |
| Galininkas | kū́kčiojimą | kū́kčiojimus |
| Įnagininkas | kū́kčiojimu | kū́kčiojimais |
| Vietininkas | kū́kčiojime | kū́kčiojimuose |
| Šauksmininkas | kū́kčiojime | kū́kčiojimai |