riùktelėti, riùkteli, riùktelėjo

veiksmažodis· 2 asmenuotė· būtasis laikas -o

reikšmės

小突く
į ką, per ką, kam, už ką
nesmarkiai suduoti; kumštelėti, niuktelėti
軽く打つ
Ùž tókį dárbą kàd riùktelėsiu táu į̃ kùprą [per̃ sprándą]!
こんな仕事をしたら、お前の背中［首筋］を軽く叩いてやるぞ！

Vediniai

riùktelėjimas

Asmenavimas

Esamasis laikas

aš	riùkteliu
tu	riùkteli
jis, ji, jie, jos	riùkteli
mes	riùktelime
jūs	riùktelite

Būtasis kartinis laikas

aš	riùktelėjau
tu	riùktelėjai
jis, ji, jie, jos	riùktelėjo
mes	riùktelėjome
jūs	riùktelėjote

Būtasis dažninis laikas

aš	riùktelėdavau
tu	riùktelėdavai
jis, ji, jie, jos	riùktelėdavo
mes	riùktelėdavome
jūs	riùktelėdavote

Būsimasis laikas

aš	riùktelėsiu
tu	riùktelėsi
jis, ji, jie, jos	riùktelės
mes	riùktelėsime
jūs	riùktelėsite

Tariamoji nuosaka

aš	riùktelėčiau
tu	riùktelėtum
jis, ji, jie, jos	riùktelėtų
mes	riùktelėtumėme (riùktelėtume)
jūs	riùktelėtumėte

Liepiamoji nuosaka

tu	riùktelėk
mes	riùktelėkime
jūs	riùktelėkite

Dalyviai

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Esamojo laiko veikiamasis	riùktelintis (riùktelįs)	riùktelintys (riùktelį)	riùktelinti	riùktelinčios
Būtojo kartinio laiko veikiamasis	riùktelėjęs	riùktelėję	riùktelėjusi	riùktelėjusios
Būtojo dažninio laiko veikiamasis	riùktelėdavęs	riùktelėdavę	riùktelėdavusi	riùktelėdavusios
Būsimojo laiko veikiamasis	riùktelėsiantis (riùktelėsiąs)	riùktelėsiantys (riùktelėsią)	riùktelėsianti	riùktelėsiančios
Esamojo laiko neveikiamasis	riuktelimas	riuktelimi	riuktelima	riuktelimos
Būtojo laiko neveikiamasis	riùktelėtas	riuktelėti	riuktelėta	riuktelėtos
Būsimojo laiko neveikiamasis	riùktelėsimas	riuktelėsimi	riuktelėsima	riuktelėsimos
Reikiamybės dalyvis	riùktelėtinas	riuktelėtini	riuktelėtina	riuktelėtinos
Pusdalyvis	riùktelėdamas	riùktelėdami	riùktelėdama	riùktelėdamos

Padalyviai

Esamojo laiko	riùktelint
Būtojo kartinio laiko	riùktelėjus
Būtojo dažninio laiko	riùktelėdavus
Būsimojo laiko	riùktelėsiant
Būdinys	riuktelėte