týčia
reikšmės
- suvokiant padarinius; sąmoningai, specialiai, tyčiom, tyčiomis結果を承知の上で故意に
Vengdamì kãro príevolės jaunì výrai slãpstėsi miškuosè ar̃ nèt týčia susižalódavo.
兵役を逃れるため、若い男たちは森に隠れ、中には故意に自分を傷つけることさえあった。
- juokais, nerimtai冗談半分に、真面目でなく
Nore͏̇́jau pajuokáuti, tode͏̇̃l týčia taĩp pasakiaũ, õ tù įsìžeidei.
冗談のつもりでそう言ったのに、君は気を悪くしたね。
pavyzdžiai
- Tas klounas tyčia pargriuvo.そのピエロはわざと転んだ。
- Atsitiktinai ar tyčia, bet jis tikrai tai padarė.偶然であれ故意であれ、彼がそれをしたのは本当だ。
Homonimai
- týčia – asmens kaltės forma, kai jis, atlikdamas tam tikrą veiką, suvokė jos padarinius: • netiesioginė tyčia, tiesioginė tyčia.