į-
reikšmės
- vartojamas sudarant veiksmažodžius, reiškiančius: atlikti pamatiniu veiksmažodžiu pasakytą veiksmą kryptimi į vidų (pvz.: ). atlikti silpnesnio intensyvumo veiksmą, negu pasakytas pamatiniu veiksmažodžiu (pvz.: ). galėti, įstengti atlikti pamatiniu veiksmažodžiu pasakytą veiksmą (pvz.: ). (kartu su sangrąža) atlikti ilgai trunkantį pamatiniu veiksmažodžiu pasakytą veiksmą (pvz.: ). baigti pamatiniu veiksmažodžiu pasakytą veiksmą (pvz.: ). atlikti stipresnio intensyvumo veiksmą, negu pasakytas pamatiniu žodžiu (pvz.: ). vartojamas sudarant daiktavardžius, reiškiančius: vietą, įsiterpiančią į pamatiniu daiktavardžiu pasakytą daiktą bei sudarančią to daikto pradžią (pvz.: ). dalyką, skirtą būti ar esantį pamatiniu žodžiu pasakytame daikte (pvz.: ). netikrą giminaitį, atstojantį pamatiniu žodžiu pasakytąjį (pvz.: ). darybiškai (morfemiškai) išskiriamas: individualios reikšmės veiksmažodžiuose (pvz.: ). daiktavardžiuose, išvestuose iš veiksmažodžių (pvz.: ). būdvardžiuose, išvestuose iš veiksmažodžių (pvz.: ). kai kuriuose prielinksniuose, prieveiksmiuose (pvz.: ).動詞を作る接頭辞：基の動詞の動作を内側へ向けて行うこと；基より弱く行うこと；行えること；（再帰代名詞と共に）長く行うこと；終えること；基より強く行うこと；名詞を作る接頭辞：基の名詞が表す物に入り込む場所；物の中にあるべき物；偽の親族で、基の語が表すものの代わりを務めるもの；形態論的に区別される動詞の個別の意味；動詞から派生した名詞；動詞から派生した形容詞；一部の前置詞や副詞に見られる接頭辞
įaugti, įeiti, įmesti, įnešti, įstumti, įleisti