rim̃tas

reikšmės

besielgiantis, veikiantis išmintingai, apgalvotai, santūriai, susikaupęs, kuriuo galima pasitikėti: • lengvabūdis1.
分別のある、信頼できる
Rim̃tas mokinỹs [vaĩkas].
真面目な生徒［子ども］。
išreiškiantis, atspindintis rimtumą, susimąstymą
真剣さや物思いを表す
Nutaisýti rim̃tą véido ìšraišką.
真剣な表情を作る。
reikalaujantis sutelkti dėmesį, susikaupti, vertas dėmesio
集中を必要とする、注意に値する
Rim̃tas pókalbis.
真剣な話し合い。
atsakingas, apgalvotas, nuoširdus, tikras: • lengvabūdiškas.
責任のある、誠実で本気の
Rim̃tas póžiūris į̃ dárbą.
仕事に対する真剣な態度。

pavyzdžiai

Semas rimtai žiūri į savo darbą.
サムは仕事に関してまじめです。
Padėtis labai rimta.
事態は非常に深刻である。
Džordžas nežiūri į mokslus rimtai.
ジョージは勉強に真剣でない。
Tokį rimtą spektaklį mačiau pirmą kartą, tai buvo vertinga patirtis.
こんなシリアスな芝居を見るのは初めてで貴重な経験ができました。
Antsvoris man yra rimta problema.
太っているのが私の切実な問題です。

Vediniai

rimtaĩ – nejuokaujant, be juoko: • juokais. tikrai, iš tiesų
rimtýbė – elgesio, veiklos išmintingumas, santūrumas, patikimumas; rimtumas
rimtỹn
rimtùmas – buvimas rimtam (1 r.), išmintingai, apgalvotai besielgiančiam, santūriam, susikaupusiam, patikimam

Linksniavimas

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	rim̃tas	rimtì	rimtà	rim̃tos
Kilmininkas	rim̃to	rimtų̃	rimtõs	rimtų̃
Naudininkas	rimtám	rimtíems	rim̃tai	rimtóms
Galininkas	rim̃tą	rimtùs	rim̃tą	rimtàs
Įnagininkas	rimtù	rimtaĩs	rimtà	rimtomìs
Vietininkas	rimtamè	rimtuosè	rimtojè	rimtosè
Šauksmininkas	rim̃tas	rimtì	rimtà	rim̃tos

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	rimtàsis	rimtíeji	rimtóji	rim̃tosios
Kilmininkas	rim̃tojo	rimtų̃jų	rimtõsios	rimtų̃jų
Naudininkas	rimtájam	rimtíesiems	rim̃tajai	rimtósioms
Galininkas	rim̃tąjį	rimtúosius	rim̃tąją	rimtą́sias
Įnagininkas	rimtúoju	rimtaĩsiais	rimtą́ja	rimtõsiomis
Vietininkas	rimtãjame	rimtuõsiuose	rimtõjoje	rimtõsiose
Šauksmininkas	rimtàsis	rimtíeji	rimtóji	rim̃tosios

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	rimtèsnis	rimtesnì	rimtèsnė	rimtèsnės
Kilmininkas	rimtèsnio	rimtesnių̃	rimtesne͏̇̃s	rimtesnių̃
Naudininkas	rimtesniám	rimtesníems	rimtèsnei	rimtesne͏̇̃ms
Galininkas	rimtèsnį	rimtesniùs	rimtèsnę	rimtesnès
Įnagininkas	rimtesniù	rimtesniaĩs	rimtesnè	rimtesnėmìs
Vietininkas	rimtesniamè	rimtesniuosè	rimtèsnėje	rimtesnėsè

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	rimtesnỹsis	rimtesníeji	rimtesnióji	rimtèsniosios
Kilmininkas	rimtèsniojo	rimtesnių̃jų	rimtesniõsios	rimtesnių̃jų
Naudininkas	rimtesniájam	rimtesníesiems	rimtèsniajai	rimtesniósioms
Galininkas	rimtèsnįjį	rimtesniúosius	rimtèsniąją	rimtesnią́sias
Įnagininkas	rimtesniúoju	rimtesniaĩsiais	rimtesnią́ja	rimtesniõsiomis
Vietininkas	rimtesniãjame	rimtesniuõsiuose	rimtesniõjoje	rimtesniõsiose

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	rimčiausias	rimčiausi	rimčiausia	rimčiausios
Kilmininkas	rimčiausio	rimčiausių	rimčiausios	rimčiausių
Naudininkas	rimčiausiam	rimčiausiems	rimčiausiai	rimčiausioms
Galininkas	rimčiausią	rimčiausius	rimčiausią	rimčiausias
Įnagininkas	rimčiausiu	rimčiausiais	rimčiausia	rimčiausiomis
Vietininkas	rimčiausiame	rimčiausiuose	rimčiausioje	rimčiausiose

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	rimčiausiasis	rimčiausieji	rimčiausioji	rimčiausiosios
Kilmininkas	rimčiausiojo	rimčiausiųjų	rimčiausiosios	rimčiausiųjų
Naudininkas	rimčiausiajam	rimčiausiesiems	rimčiausiajai	rimčiausiosioms
Galininkas	rimčiausiąjį	rimčiausiuosius	rimčiausiąją	rimčiausiąsias
Įnagininkas	rimčiausiuoju	rimčiausiaisiais	rimčiausiąja	rimčiausiosiomis
Vietininkas	rimčiausiajame	rimčiausiuosiuose	rimčiausiojoje	rimčiausiosiose

Paieškos patarimai