Paieška

rūstùs

būdvardis· 4 kirčiuotė

reikšmės

  • 冷酷

    piktas, žiaurus, negailestingas (apie žmogų, Dievą ir pan.)
    （人や神などについて）意地悪な、残酷な、容赦のない

    Rūstùs ir̃ pavydùs žmogùs.

    厳格で妬み深い人。

  • 厳しい

    kaip negailestingo, pikto žmogaus, atspindintis, rodantis didelį nepasitenkinimą, pyktį
    冷酷な人のような、大きな不満や怒りを表す

    Rūstùs bal̃sas [véidas, žvil̃gsnis, tyle͏̇́jimas, bū̃das, tònas].

    厳しい声［顔、視線、沈黙、態度、口調］。

  • 厳しい

    spinduliuojantis grėsmingumą (apie negyvą objektą); atšiaurus
    （無生物について）威圧的な

    Rūstùs šiauriẽtiškas peizãžas.

    厳しい北方の景色。

  • pasakojantis apie skaudžius, sunkius dalykus
    辛い事柄を語る

    Rūstùs ir̃ įtaigùs pãsakojimas apiẽ nežmónišką kãro prìgimtį.

    厳しく説得力のある、非人間的な戦争の本質についての語り。

  • 厳しい

    labai griežtas, kuriame nėra gailesčio, bandymo bent kiek sušvelninti situaciją ar pan.
    非常に厳しい、情けも和らげる試みもない

    Rūstùs ker̃štas [pasmerkìmas, sprendìmas].

    厳しい復讐［断罪、決定］。

Vediniai
  • rū̃sčiai – kaip negailestingo, pikto žmogaus, atspindintis, rodantis didelį nepasitenkinimą, pyktį
  • rūstýbė – pykčio, nepasitenkinimo jausmas; rūstumas, rūstis
  • rūstỹn
  • rūstùmas – buvimas rūsčiam (1 r.), piktam, žiauriam, negailestingam (apie gyvą asmenį)
Linksniavimas

Linksniavimas

Vyr. g. vns.Vyr. g. dgs.Mot. g. vns.Mot. g. dgs.
Vardininkasrūstùs rū̃stūs rūstì rū̃sčios
Kilmininkasrūstaũs rūsčių̃ rūsčiõs rūsčių̃
Naudininkasrūsčiám rūstíems rū̃sčiai rūsčióms
Galininkasrū̃stų rūsčiùs rū̃sčią rūsčiàs
Įnagininkasrūsčiù rūsčiaĩs rūsčià rūsčiomìs
Vietininkasrūsčiamè rūsčiuosè rūsčiojè rūsčiosè
Šauksmininkasrūstùs rū̃stūs rūstì rū̃sčios

Laipsniai

Vyr. g.Mot. g.Bevardė g.
rūstùsrūstìrūstù
rūstèsnisrūstèsnėrūsčiaũ
rūsčiausiasrūsčiausiarūsčiáusia