tabù
daiktavardis· vyriškoji giminė· nekaitomas
reikšmės
- religijapirmykščių tautų griežtas religinis draudimas paliesti kokį nors daiktą, asmenį, gyvulį arba atlikti tam tikrą veiksmą原始民族の、何かの物・人・動物に触れることや、ある行為を行うことを禁じる、厳格な宗教的禁忌
Laikýtis tabù.
禁忌を守る。
- pats draudžiamasis daiktas, asmuo, gyvulys ar veiksmas禁じられた物・人・動物・行為そのもの
Kanibalìzmas čià laĩkomas tabù.
ここではカニバリズムは禁忌とされる。
- nerašytas draudimas vengti kai kurių veiksmų, žodžių, daiktų不文の、ある行為・言葉・物を避ける禁止
Morãliniai [ètiniai] tabù.
道徳［倫理］の禁忌。
pavyzdžiai
- Čia apie tai kalbėti tabu.その話はここではタブーです。