Kotoba Japonų kalbos žodynas lietuviams

uniformúotas, uniformúota

būdvardis· 1 kirčiuotė

reikšmės

apsivilkęs uniforma
制服を着ている

Linksniavimas

Linksniavimas

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	uniformúotas	uniformúoti	uniformúota	uniformúotos
Kilmininkas	uniformúoto	uniformúotų	uniformúotos	uniformúotų
Naudininkas	uniformúotam	uniformúotiems	uniformúotai	uniformúotoms
Galininkas	uniformúotą	uniformúotus	uniformúotą	uniformúotas
Įnagininkas	uniformúotu	uniformúotais	uniformúota	uniformúotomis
Vietininkas	uniformúotame	uniformúotuose	uniformúotoje	uniformúotose
Šauksmininkas	uniformúotas	uniformúoti	uniformúota	uniformúotos

Laipsniai

	Vyr. g.	Mot. g.	Bevardė g.
	uniformúotas	uniformúota	uniformuota
	uniformuotèsnis	uniformuotèsnė	uniformuočiau
	uniformuočiausias	uniformuočiausia	uniformuočiausia

Nelyginamasis

Įvardžiuotinės formos

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	uniformuotasis	uniformuotieji	uniformuotoji	uniformuotosios
Kilmininkas	uniformuotojo	uniformuotųjų	uniformuotosios	uniformuotųjų
Naudininkas	uniformuotajam	uniformuotiesiems	uniformuotajai	uniformuotosioms
Galininkas	uniformuotąjį	uniformuotuosius	uniformuotąją	uniformuotąsias
Įnagininkas	uniformuotuoju	uniformuotaisiais	uniformuotąja	uniformuotosiomis
Vietininkas	uniformuotajame	uniformuotuosiuose	uniformuotojoje	uniformuotosiose
Šauksmininkas	uniformuotasis	uniformuotieji	uniformuotoji	uniformuotosios

Aukštesnysis

Paprastosios formos

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	uniformuotèsnis	uniformuotesnì	uniformuotèsnė	uniformuotèsnės
Kilmininkas	uniformuotèsnio	uniformuotesnių̃	uniformuotesne͏̇̃s	uniformuotesnių̃
Naudininkas	uniformuotesniám	uniformuotesníems	uniformuotèsnei	uniformuotesne͏̇̃ms
Galininkas	uniformuotèsnį	uniformuotesniùs	uniformuotèsnę	uniformuotesnès
Įnagininkas	uniformuotesniù	uniformuotesniaĩs	uniformuotesnè	uniformuotesnėmìs
Vietininkas	uniformuotesniamè	uniformuotesniuosè	uniformuotèsnėje	uniformuotesnėsè

Įvardžiuotinės formos

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	uniformuotesnỹsis	uniformuotesníeji	uniformuotesnióji	uniformuotèsniosios
Kilmininkas	uniformuotèsniojo	uniformuotesnių̃jų	uniformuotesniõsios	uniformuotesnių̃jų
Naudininkas	uniformuotesniájam	uniformuotesníesiems	uniformuotèsniajai	uniformuotesniósioms
Galininkas	uniformuotèsnįjį	uniformuotesniúosius	uniformuotèsniąją	uniformuotesnią́sias
Įnagininkas	uniformuotesniúoju	uniformuotesniaĩsiais	uniformuotesnią́ja	uniformuotesniõsiomis
Vietininkas	uniformuotesniãjame	uniformuotesniuõsiuose	uniformuotesniõjoje	uniformuotesniõsiose

Aukščiausiasis

Paprastosios formos

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	uniformuočiausias	uniformuočiausi	uniformuočiausia	uniformuočiausios
Kilmininkas	uniformuočiausio	uniformuočiausių	uniformuočiausios	uniformuočiausių
Naudininkas	uniformuočiausiam	uniformuočiausiems	uniformuočiausiai	uniformuočiausioms
Galininkas	uniformuočiausią	uniformuočiausius	uniformuočiausią	uniformuočiausias
Įnagininkas	uniformuočiausiu	uniformuočiausiais	uniformuočiausia	uniformuočiausiomis
Vietininkas	uniformuočiausiame	uniformuočiausiuose	uniformuočiausioje	uniformuočiausiose

Įvardžiuotinės formos

	Vyr. g. vns.	Vyr. g. dgs.	Mot. g. vns.	Mot. g. dgs.
Vardininkas	uniformuočiausiasis	uniformuočiausieji	uniformuočiausioji	uniformuočiausiosios
Kilmininkas	uniformuočiausiojo	uniformuočiausiųjų	uniformuočiausiosios	uniformuočiausiųjų
Naudininkas	uniformuočiausiajam	uniformuočiausiesiems	uniformuočiausiajai	uniformuočiausiosioms
Galininkas	uniformuočiausiąjį	uniformuočiausiuosius	uniformuočiausiąją	uniformuočiausiąsias
Įnagininkas	uniformuočiausiuoju	uniformuočiausiaisiais	uniformuočiausiąja	uniformuočiausiosiomis
Vietininkas	uniformuočiausiajame	uniformuočiausiuosiuose	uniformuočiausiojoje	uniformuočiausiosiose