výti, vẽja, vìjo
reikšmės
- sukti (į kamuolį, ritę ar iš jų)巻く
Siūlus vẽja į kamuolį.
糸を玉に巻く。
撚る
sukant gaminti (virvę)縄を撚って作るVakarais pančius výdavome.
夕方に足かせを撚って作った。
営巣する
sukti, krauti (lizdą)巣を作るVanagas lizdą vẽja medžio viršūnėje.
鷹が木の梢に巣を作る。
Vediniai
Homonimai
- výti – versti eiti ar bėgti, ginti, varyti
Asmenavimas
Esamasis laikas
| aš | vejù |
|---|---|
| tu | vejì |
| jis, ji, jie, jos | vẽja |
| mes | vẽjame |
| jūs | vẽjate |
Būtasis kartinis laikas
| aš | vijaũ |
|---|---|
| tu | vijaĩ |
| jis, ji, jie, jos | vìjo |
| mes | vìjome |
| jūs | vìjote |
Būtasis dažninis laikas
| aš | výdavau |
|---|---|
| tu | výdavai |
| jis, ji, jie, jos | výdavo |
| mes | výdavome |
| jūs | výdavote |
Būsimasis laikas
| aš | výsiu |
|---|---|
| tu | výsi |
| jis, ji, jie, jos | vìs |
| mes | výsime |
| jūs | výsite |
Tariamoji nuosaka
| aš | výčiau |
|---|---|
| tu | výtum |
| jis, ji, jie, jos | výtų |
| mes | výtumėme (výtume) |
| jūs | výtumėte |
Liepiamoji nuosaka
| tu | výk |
|---|---|
| mes | výkime |
| jūs | výkite |
Dalyviai
| Vyr. g. vns. | Vyr. g. dgs. | Mot. g. vns. | Mot. g. dgs. | |
|---|---|---|---|---|
| Esamojo laiko veikiamasis | vẽjantis (vẽjąs) | vẽjantys (vẽją) | vẽjanti | vẽjančios |
| Būtojo kartinio laiko veikiamasis | vìjęs | vìję | vìjusi | vìjusios |
| Būtojo dažninio laiko veikiamasis | výdavęs | výdavę | výdavusi | výdavusios |
| Būsimojo laiko veikiamasis | výsiantis (výsiąs) | výsiantys (výsią) | výsianti | výsiančios |
| Esamojo laiko neveikiamasis | vejamas | vejami | vejama | vejamos |
| Būtojo laiko neveikiamasis | výtas | vyti | vyta | vytos |
| Būsimojo laiko neveikiamasis | výsimas | vysimi | vysima | vysimos |
| Reikiamybės dalyvis | výtinas | vytini | vytina | vytinos |
| Pusdalyvis | výdamas | výdami | výdama | výdamos |
Padalyviai
| Esamojo laiko | vẽjant |
|---|---|
| Būtojo kartinio laiko | vìjus |
| Būtojo dažninio laiko | výdavus |
| Būsimojo laiko | výsiant |
| Būdinys | vyte |