Hiragana pamokos

がざだばぱ

Brūkšneliai ir ratukas
←はひふへほ まみむめも→

Du maži brūkšneliai paverčia priebalsį skardžiu, o mažas ratukas iš h padaro p. Naujų formų mokytis nereikia, užtenka vienos taisyklės.

Prisiminkime h eilutę

Japonų h yra tik iškvėpimas, o ilgas balsis ir ん vis dar trunka po visą taktą. Išklausykite praėjusios pamokos poras.

Pasitikrinkite

Skardieji ir duslieji

か ka su dviem brūkšneliais yra が ga, さ sa virsta ざ dza, た ta virsta だ da. Brūkšneliai, ゛, rašomi viršuje dešinėje ir paverčia duslųjį priebalsį skardžiuoju. Tai tos pačios poros, kurias skyrėme lietuvių kalbos pamokose: g ir k, z ir s, d ir t, b ir p.

Japonai šiuos brūkšnelius vadina dakuten. Uždėkite pirštus ant gerklės. Sakant k ji tyli, sakant g virpa. Skirtumas tas pats kaip lietuviškai, todėl mokytis reikia tik ženklo.

か → が ga
き → ぎ gi
く → ぐ gu
け → げ ge
こ → ご go
Pasitikrinkite
さ → ざ dza romaji za
し → じ dži romaji ji
す → ず dzu romaji zu
せ → ぜ dze romaji ze
そ → ぞ dzo romaji zo
Pasitikrinkite
た → だ da
ち → ぢ dži romaji ji
つ → づ dzu romaji zu
て → で de
と → ど do
Pasitikrinkite

Žodžio pradžioje ir po ん n ざ eilutė tariama su dz, kaip lietuviškame „dzū̃kas“. Tarp balsių dz dažnai sušvelnėja iki z, todėl かぜ kadze „vėjas“ gali skambėti ir kaip kaze. Abu tarimai teisingi. Ir が ga tarp balsių kai kurie japonai taria per nosį, beveik nga. Tai irgi tas pats ženklas.

Skiemenų di ir du japonų kalboje nėra, kaip nebuvo ir ti, tu. Jų vietoje yra ぢ dži ir づ dzu.

Ratukas ant h eilutės

Su brūkšneliais h eilutė virsta b: は ha tampa ば ba, ふ fu tampa ぶ bu. Mažas ratukas, ゜, vadinamas handakuten. Jį gauna tik ši eilutė, ir tada h virsta p: は ha tampa ぱ pa.

Iš h b ir p atsiranda todėl, kad prieš daugiau nei tūkstantį metų japonai šią eilutę tarė su p. Vėliau p susilpnėjo iki h, o b ir p poros liko kaip buvusios.

は → ば ba
ひ → び bi
ふ → ぶ bu
へ → べ be
ほ → ぼ bo
Pasitikrinkite
は → ぱ pa
ひ → ぴ pi
ふ → ぷ pu
へ → ぺ pe
ほ → ぽ po
Pasitikrinkite

さんぽ sanpo „pasivaikščiojimas“ tariamas sampo, o しんぶん šinbun „laikraštis“ šimbun. Prieš b ir p ん n virsta m. Lietuviškai darome tą patį, tik to nepastebime. Žodyje „vienpùsis“ n prieš p irgi tariamas beveik kaip m, nes lūpos užsidaro jau ties juo.

Klausykite

じ ir ぢ, ず ir づ

じ dži ir ぢ dži skamba vienodai, kaip ir ず dzu ir づ dzu. Beveik visada rašoma じ dži ir ず dzu: じかん džikan, ちず čidzu. ぢ dži ir づ dzu rašomi tik dviem atvejais.

Pirmasis atvejis yra tada, kai du žodžiai susijungia ir antrojo ち či ar つ cu suskardėja. はな hana „nosis“ ir ち či „kraujas“ kartu sudaro はなぢ hanadži, kraujavimą iš nosies. ちか čika, kaip žodyje ちかい čikai „artimas“, ir つく cuku „prilipti“ sudaro ちかづく čikadzuku „artėti“. Rašyba parodo, iš kokio žodžio garsas kilęs.

Antrasis atvejis yra tada, kai つ cu kartojasi: つづく cudzuku „tęstis“.

Romaji abu ženklus rašo ji ir zu. Ji čia ne įvardis, skaitykite dži.

ですが ne „dezga“

すきですか suki desu ka yra klausimas „ar patinka?“, o すきですが suki desu ga reiškia „patinka, bet...“. Abiejuose s lieka duslus.

Lietuviškai duslusis priebalsis prieš skardųjį suskardėja. Rašome „kasdiẽn“, o sakome „kazdien“. Taip vyksta ir tarp žodžių, „pàs draũgą“ dažnai skamba „paz draugą“. Mes to net negirdime.

Japonų kalboje taip nebūna. です desu gale u tik sušnabždamas, todėl jį lengva praleisti, o tada prieš が ga s suskardėja ir išeina „dezga“. Japonui „dez“ skamba kaip kitas skiemuo, ず dzu. Sakykite des(u) ga, su aiškiu, dusliu s. Užtenka apie tai žinoti, ir netrukus šią klaidą išgirsite patys.

Klausykite
Dalelytės

Ilgas balsis su brūkšneliais

Brūkšneliai taktų skaičiaus nekeičia. ばい bai „dvigubas“ turi du taktus, ばあい baai „atvejis“ tris. がっこう gakkoo „mokykla“ turi keturis: ga, tyla, ko, o.

Klausykite

Žodžiai

Fudzijamą japonai vadina ふじさん fudžisan. Žodžio Fujiyama Japonijoje niekas nesako.

Pasitikrinkite

Testas

Klausimai apie šios pamokos ženklus, sumaišyti su ankstesniais. Suklydę pamatysite teisingą atsakymą, o klausimas sugrįš pabaigoje, kol atsakysite teisingai.