Japonų h yra tik iškvėpimas. Du šios eilutės ženklai po žodžio skaitomi kitaip, wa ir e.
Prisiminkime ん
ん n yra visas taktas, ir prieš balsį jis nevirsta nauju skiemeniu. Išklausykite praėjusios pamokos poras.
Iškvėpimas, ne lietuviškas h
はな hana „gėlė“ prasideda vien iškvėpimu, tokiu, kokiu alsuojame ant stiklo, kad jis aprasotų. Lietuviškas h skardus, tariant „hùmoras“ gerklė suvirpa. Japonų h nevirpa. Su lietuvišku h はな hana japonui skamba keistai, beveik su g. Ch, kaip žodyje „chòras“, irgi per šiurkštus, nes trina gerklės gilumoje.
Taip tariami は ha, へ he ir ほ ho. Kiti du ženklai skamba kitaip. ひ hi tariamas kaip minkštas chi žodyje „chirùrgas“, ir šį garsą jau mokate. ふ fu tariamas abiem lūpomis, tarsi pūstumėte žvakę. Dantys lūpos neliečia, todėl tai ne lietuviškas f.
Žodžiuose ひと hito ir ふく fuku i ir u dažnai tik sušnabždami, kaip すき suki. Taktų skaičius nuo to nesikeičia.
Hačiko kasdien sėdi prie stoties ir laukia šeimininko.
け labai panašus, bet は dešinėje apačioje turi kilpą.
Lengvas iškvėpimas ir trumpas a. Gerklė nevirpa.
Hipodrome žirgas pametė pasagą.
Kaip minkštas chi žodyje „chirùrgas“.
Virš debesų stūkso Fudzis. Jo viršūnė balta nuo sniego.
Pūskite pro abi lūpas, nelieskite jų dantimis. U trumpas ir plokščias.
Senelis kilsteli antakį: „Hė? Ką sakei?“
Iškvėpimas ir trumpas e, tarp e ir ė.
Holmsas apžiūri pėdsakus.
は turi vieną skersinį, o ほ dešinėje du.
Iškvėpimas ir trumpas o.
Romaji ふ rašoma fu, bet japonų klaviatūroje jį galima surinkti ir hu.
Kai は ir へ eina po žodžio
あしたは ašita wa skaitomas su wa, o にほんへ nihon e su e. Po žodžio は ha skaitomas wa, o へ he skaitomas e. Tai dalelytės, maži žodeliai, kurie parodo, kokį vaidmenį sakinyje turi prieš juos einantis žodis. Kadaise jos buvo rašomos taip, kaip skambėjo. Tarimas per šimtmečius pasikeitė, o dalelyčių rašyba liko sena.
は wa parodo, apie ką kalbama. Lietuviškai tą patį dažnai pasakome su „o“: あしたは ašita wa yra „o rytoj?“. へ e rodo kryptį, kaip lietuviškas „į“: にほんへ nihon e, į Japoniją.
Taip baigiasi ir pasisveikinimas こんにちは konničiwa. Kadaise tai buvo ilgesnio sakinio pradžia, „o šiandien...“. Tęsinys nukrito, ir liko žodis su dalelyte. Jame penki taktai: ko, n, ni, či, wa. Jei ん n praryjate, išeina keturi.
- こんにちは。konniči wa Laba diena.
- あしたは?ašita wa O rytoj?
- せんせいは?sensee wa O mokytojas?
- にほんへ。nihon e Į Japoniją.
- そとへ。soto e Į lauką.
Dalelytėms skirta atskira pamoka. Kol kas užtenka žinoti, kad po žodžio は yra wa, o へ yra e.
Ilgi balsiai ir ん
ほし hoši yra žvaigždė, ほしい hošii „norimas“. Antrajame žodyje i trunka du taktus. はい hai reiškia „taip“, o はんい han·i yra ribos. Čia vėl ん prieš balsį, ir jis lieka atskiru taktu.
ほお hoo „skruostas“ rašomas su お, ne su う, kaip おおきい ookii ir とおい tooi. Tokių žodžių nedaug, ir juos tenka įsiminti.
Žodžiai
はな
hanagėlėひと
hitožmogusふね
funelaivasほし
hošižvaigždėはこ
hakodėžėふく
fukudrabužiaiへそ
hesobambaさいふ
saifupiniginėひとつ
hitocuvienasふたつ
futacuduはなし
hanašipasakojimasはなす
hanasukalbėtiほん
honknygaにほん
nihonJaponijaひふ
hifuodaふた
futadangtisひこうき
hikookilėktuvasふうふ
fuufusutuoktiniaiほうほう
hoohoobūdasふつう
fucuuįprastasひくい
hikuižemasほそい
hosoiplonasほお
hooskruostasへいき
heekinieko tokioあした
ašitarytojこんにちは
konničiwalaba diena
Pažįstamai skambantys žodžiai
はは haha japoniškai yra motina. Lietuviškai „cha cha“ juokiamės.
Testas
Klausimai apie šios pamokos ženklus, sumaišyti su ankstesniais. Suklydę pamatysite teisingą atsakymą, o klausimas sugrįš pabaigoje, kol atsakysite teisingai.