Hiragana pamokos

なにぬねの ん

Skiemenys su n ir ん
←おさらい はひふへほ→

N eilutė tariama kaip lietuviškai. Kartu išmoksime ん, ženklą be balsio, kuris vis tiek trunka visą taktą.

Prisiminkime trumpą, ilgą ir sulaikytą

Praėjusioje pamokoje tie patys ženklai sudarė tris skirtingus žodžius. Išklausykite juos dar kartą ir skaičiuokite taktus.

Pasitikrinkite

Eilutė su n

な na, に ni, ぬ nu, ね ne, の no prasideda tokiu pat n kaip lietuviškai. Prieš i n suminkštėja abiejose kalbose. Tarimo išimčių nėra, tad dėmesį skirkite formoms. Kelios jų baigiasi kilpa, o dvi turi pusę jau pažįstamo ženklo.

1234
な na

Naras plaukia ežere.

Kairė pusė tokia pati kaip た. Tik dešinėje stovi ne こ, o brūkšnelis ir stulpelis su kilpa.

Kaip lietuviškas na, trumpas.

123
に ni

Iš už kampo žiūri nindzė.

Dešinėje stovi tas pats こ, tik kairėje dar stati linija.

Minkštas ni, bet trumpas, ne ilgas y.

12
ぬ nu

Močiutė numezgė man šaliką.

Trumpas, plokščias u, kaip う.

Pasitikrinkite
12
ね ne

Neko sėdi ant palangės, apsivijusi uodegą. Japoniškai katė ir vadinasi neko.

ぬ irgi baigiasi kilpa. Bet ね kairėje stovi tiesi linija, o kita linija daro aštrų zigzagą.

Trumpas, tarp ne ir nė.

1
の no

Kiaulė prikišo prie lango apvalią nosį ir kriuksi.

Trumpas o. Lietuviškai „nósis“ o ilgas, japoniškai の no ne.

1
ん n

Iš Lochneso ežero kyšo pabaisa Nesė.

Vienas n, bet trunka visą taktą, tiek pat kiek な na.

Pasitikrinkite

Ženklas ん yra taktas

せんせい sensee „mokytojas“ turi keturis taktus: se, n, se, e. てんき tenki „oras“ turi tris: te, n, ki. ん n neturi balsio, bet skaičiuojamas kaip kiti ženklai. Jei jį sutrumpinsite, žodis virs kitu: なんか nanka yra kažkas, o なか naka vidus.

Lietuviškai tai irgi pažįstama. Žodyje „rankà“ an yra mišrusis dvigarsis, ir mokykloje mokėmės, kad jis sveria tiek pat kiek ilgasis balsis. Japonų かん kan taip pat yra du taktai, ka ir n. Tik lietuviškas an be kirčio sutrumpėja, o japonų ん n visada lieka visas taktas, kur žodyje bebūtų.

ん n niekada nepradeda japoniško žodžio. Japonų vaikų žaidime kiekvienas žodis turi prasidėti paskutiniu ankstesnio žodžio ženklu. Pralaimi tas, kurio žodis baigiasi ん n, nes toliau tęsti nebėra kuo.

Klausykite

Kaip skamba ん

てんき tenki ir きんこ kinko tariami kaip lietuviškai „bangà“ ar „rankà“, n užpakaline liežuvio dalimi. ん n prisitaiko prie to, kas eina po jo, ir prieš k čia mokytis nieko nereikia. Prieš n ir t jis yra paprastas n: おんな onna, うんてん unten. Prieš m, b ir p jis virsta m, bet tų ženklų dar nemokate, tad prie to sugrįšime.

Sunkiausia, kai po ん n eina balsis. Lietuviškai tokį n prijungiame prie balsio ir pasakome naują skiemenį. Tada きんえん kin·en „rūkyti draudžiama“ virsta きねん kinen „paminėjimu“. Japonas čia liežuviu dantų neliečia. Oras eina per nosį, ir ん n sklandžiai pereina į balsį, bet lieka atskiru taktu. Ki, n, e, n yra keturi taktai, o ki, ne, n tik trys.

Kad lietuviškai užrašytas žodis neapgautų, tarp ん n ir balsio dedame tašką: きんえん kin·en, たんい tan·i, てんいん ten·in.

Klausykite

Ženklas の

あにのいぬ ani no inu yra brolio šuo. Tarp dviejų daiktavardžių の no reiškia, kam kas priklauso, panašiai kaip lietuviškas kilmininkas. Tik の no rašomas po žodžio ir niekada nekinta. Šį ženklą sutiksite beveik kiekviename sakinyje. Kur kilmininkas su の no išsiskiria, pamatysite dalelyčių pamokoje.

Žodžiai

Pažįstamai skambantys žodžiai

あな ana japoniškai yra skylė. Lietuviškai Ana yra mergaitės vardas.

Pasitikrinkite

Testas

Klausimai apie šios pamokos ženklus, sumaišyti su ankstesniais. Suklydę pamatysite teisingą atsakymą, o klausimas sugrįš kiek vėliau.