Ką lietuviškai pasako galūnė, japoniškai pasako dalelytė. Beveik kiekvieną galima išversti kuriuo nors linksniu, tik visiškai su juo nesutampa nė viena.
Prisiminkime, kur balsas nukrenta
Dalelytė po žodžio parodo, ar žodis nukrenta jo gale. Išklausykite praėjusios pamokos poras.
Galūnė, kuri nesikeičia
Lietuviškai žodžio vaidmenį sakinyje parodo galūnė: skaitau knygą, nėra knygos, einu į biblioteką, esu bibliotekoje. Japonai žodžio nekeičia. Po jo jie pastato trumpą žodelį, dalelytę, ir ji parodo tą patį.
Dalelytė visada eina po žodžio ir niekada nesikeičia. Ji nekinta nei pagal giminę, nei pagal skaičių. Lietuviškai linksnis kartojasi ant kiekvieno žodžio: „senoje bibliotekoje“. Japonai dalelytę rašo vieną kartą, po visos frazės: ふるいとしょかんで furu·i tošiokan de.
Japonų mokyklinė gramatika daugumą jų taip ir vadina, linksnių dalelytėmis. Linksnius jau mokate, todėl jums jos lengvesnės nei anglakalbiui. Pavojus vienas: linksnį lengva pritaikyti ir ten, kur japonai sako kitaip. Todėl prie kiekvienos dalelytės parodyta, kur linksnis tinka ir kur ne.
Šioje pamokoje knyga rašoma kandži, 本 ほん. Vien hiragana parašytame sakinyje ともだちにほんをあげます akis pirmiausia pamato にほん nihon, Japoniją, nors ten yra に ni ir ほん hon. Todėl japonai taip nerašo.
の
ともだちのくるま tomodači no kuruma yra draugo automobilis. の no yra kilmininkas, ir tvarka ta pati kaip lietuviškai: pirma tas, kieno, paskui tai, kas. Nieko apversti nereikia.
- ともだちのくるまtomodači no kuruma draugo automobilis
- にほんごのせんせいnihongo no sensee japonų kalbos mokytojas
- きのいすki no isu medinė kėdė
Paskutinis pavyzdys parodo, kur kilmininkas baigiasi. Iš ko daiktas padarytas, lietuviškai sakome būdvardžiu: medinė kėdė, ne „medžio kėdė“. Japonai ir čia rašo の no.
を
ほんをよみます hon o jomimasu yra „skaitau knygą“. を o yra galininkas, tai, ką veikiame.
Lietuviškai su neiginiu galininkas virsta kilmininku: skaitau knygą, bet neskaitau knygos. Japonų kalboje tokio virsmo nėra. Neigiamame sakinyje を o lieka vietoje, keičiasi tik veiksmažodžio galas.
- 本をよみます。hon o jomimasu Skaitau knygą.
- 本をよみません。hon o jomimasen Neskaitau knygos.
- にくをたべます。niku o tabemasu Valgau mėsą.
- にくをたべません。niku o tabemasen Nevalgau mėsos.
を o žymi ir kelią, kuriuo einama, ir vietą, iš kurios išeinama. Lietuviškai čia jau visai kiti linksniai.
- みちをあるきます。miči o arukimasu Einu keliu.
- こうえんをさんぽします。kooen o sanpo šimasu Vaikštau po parką.
- うちをでます。uči o demasu Išeinu iš namų.
に
に ni turi du darbus, ir abu turi savo linksnį. Kam ką duodame, tai naudininkas: ともだちに tomodači ni, draugui. Kur kas yra, tai vietininkas: へやに heja ni, kambaryje.
- ともだちに本をあげます。tomodači ni hon o agemasu Duodu draugui knygą.
- へやにねこがいます。heja ni neko ga imasu Kambaryje yra katė.
Toliau linksniai išsiskiria. Su に ni pasakoma, kur einame, o lietuviškai tam reikia prielinksnio „į“. Su に ni pasakoma ir valanda, kurią lietuviškai sakome galininku. O su kuo susitinkame, lietuviškai sakome „su draugu“, japoniškai ともだちに tomodači ni. Tinka ir ともだちと tomodači to, kai susitikti sutarė abu.
- がっこうにいきます。gakkoo ni ikimasu Einu į mokyklą.
- しちじにおきます。šičidži ni okimasu Keliuosi septintą valandą.
- ともだちにあいます。tomodači ni aimasu Susitinku su draugu.
で
で de pirmiausia yra įnagininkas: kuo ką darome. Valgau lazdelėmis, važiuoju traukiniu, kalbu japonų kalba.
- はしでたべます。haši de tabemasu Valgau lazdelėmis.
- でんしゃでいきます。denšia de ikimasu Važiuoju traukiniu.
- にほんごではなします。nihongo de hanašimasu Kalbu japonų kalba.
- としょかんでべんきょうします。tošiokan de benkioo šimasu Mokausi bibliotekoje.
Paskutiniame sakinyje で de jau verčiame vietininku: mokausi bibliotekoje. Vietininku dažnai verčiama ir に ni, todėl šias dvi dalelytes supainioti lengviausia.
Kur kas yra ir kur kas vyksta
Lietuviškai „bibliotekoje“ visada yra vietininkas, nesvarbu, ar ten esame, ar mokomės. Japonai šią vietą skiria pagal veiksmažodį, ne pagal daiktavardį.
に ni sakoma, kur kas yra: su いる iru ir ある aru, kurie abu reiškia „būti“. で de sakoma, kur kas vyksta: kur valgome, mokomės, miegame ar žaidžiame. Rinkdamiesi dalelytę, žiūrėkite į sakinio galą.
- としょかんにいます。tošiokan ni imasu Esu bibliotekoje.
- としょかんでべんきょうします。tošiokan de benkioo šimasu Mokausi bibliotekoje.
- うちにいます。uči ni imasu Esu namuose.
- うちでたべます。uči de tabemasu Valgau namuose.
- こうえんにいぬがいます。kooen ni inu ga imasu Parke yra šuo.
- こうえんであそびます。kooen de asobimasu Žaidžiu parke.
- へやでねます。heja de nemasu Miegu kambaryje.
へ
へ e rodo kryptį: にほんへいきます nihon e ikimasu, vykstu į Japoniją. Lietuvių kalba kadaise turėjo atskirą krypties linksnį: eiti miškan, grįžti Lietuvon. Jis išliko tarmėse ir eilėraščiuose, o šiandien paprastai sakome „į mišką“. Japonų へ e reiškia būtent tai, ką reiškė jis.
Su いきます ikimasu tinka ir に ni, ir へ e. へ e labiau pabrėžia kryptį, に ni pačią vietą, kurią pasiekiame.
- にほんへいきます。nihon e ikimasu Vykstu į Japoniją.
- うちへかえります。uči e kaerimasu Grįžtu namo.
と
と to yra „su“: ともだちと tomodači to, su draugu. Tarp dviejų daiktų jis yra „ir“: にくとさかな niku to sakana, mėsa ir žuvis.
- ともだちとえいがをみます。tomodači to eega o mimasu Su draugu žiūriu filmą.
- にくとさかなをたべます。niku to sakana o tabemasu Valgau mėsą ir žuvį.
Šnekamojoje kalboje sakome ir „rašau su pieštuku“. Japonų と to reiškia tik buvimą kartu. Įrankis visada eina su で de.
- えんぴつでかきます。enpicu de kakimasu Rašau pieštuku.
から ir まで
から kara yra „nuo“ arba „iš“, まで made yra „iki“. Lietuviški prielinksniai eina prieš žodį ir pakeičia jo galūnę: Tokijas, bet nuo Tokijo. Japonų dalelytės eina po žodžio, o žodis lieka koks buvęs.
- とうきょうからおおさかまでいきます。tookioo kara oosaka made ikimasu Važiuoju iš Tokijo į Osaką.
- とうきょうからおおさかまでtookioo kara oosaka made nuo Tokijo iki Osakos
- しちじからはたらきます。šičidži kara hatarakimasu Dirbu nuo septintos valandos.
が
へやにねこがいます heja ni neko ga imasu reiškia „kambaryje yra katė“. が ga yra vardininkas, tai, kas yra ar kas vyksta.
Čia lietuvių kalba padeda labiau nei anglų. Angliškai sakoma „I like cats“, ir veiksnys yra „aš“, todėl anglakalbiui keista, kad japoniškai veiksnys yra katė. Lietuviškai sakome „man patinka katės“, ir katės čia irgi vardininkas. Japoniškai lygiai taip: ねこがすきです neko ga suki desu. Tik neverskite pažodžiui iš „mėgstu kates“: ねこをすきです neko o suki desu japoniškai yra klaida.
Su が ga sakoma ir tai, ką turime ar suprantame, nors lietuviškai čia galininkas: turiu brolį, suprantu kalbą.
- ねこがすきです。neko ga suki desu Man patinka katės.
- あにがいます。ani ga imasu Turiu vyresnį brolį.
- にほんごがわかります。nihongo ga wakarimasu Suprantu japonų kalbą.
は
は wa jokio linksnio neatitinka. Jis parodo, apie ką kalbame, o lietuviškai tą patį dažniausiai parodo žodžių tvarka. Kas jau žinoma, sakome pirma, o kas nauja, paskui.
„Knyga yra ant stalo“ kalba apie knygą, kurią jau žinome. „Ant stalo yra knyga“ praneša, kad ten yra knyga. Japonai tą skirtumą parodo dalelyte: žinomą daiktą žymi は wa, naują が ga.
- 本はつくえのうえにあります。hon wa cukue no u·e ni arimasu Knyga yra ant stalo.
- つくえのうえに本があります。cukue no u·e ni hon ga arimasu Ant stalo yra knyga.
Lietuviškai „aš“ dažnai praleidžiame: sakome „skaitau knygą“, ne „aš skaitau knygą“. Japonai taip pat praleidžia わたしは wataši wa, kai aišku, apie ką kalbama. Todėl šios pamokos sakiniuose jo nėra.
Testas
Klausimai apie šios pamokos ženklus, sumaišyti su ankstesniais. Suklydę pamatysite teisingą atsakymą, o klausimas sugrįš pabaigoje, kol atsakysite teisingai.