はいく

Hiragana išmokta, ir jau galite perskaityti ištisą tekstą. Skaitome keturis garsius haiku ir skaičiuojame jų taktus.

Prisiminkime dalelytes

Haiku eilutėse rasite tas pačias dalelytes, kurias mokėtės praėjusioje pamokoje. Pasirinkite tinkamą.

Haiku skaičiuojamas taktais

Lietuviškai ほうりゅうじ hooriuudži būtų trys skiemenys: hoo, riuu, dži. Japoniškai tai penki taktai: ho, o, riu, u, dži. Vienas šis šventyklos pavadinimas užpildo visą haiku eilutę.

Haiku turi tris eilutes: penkių, septynių ir vėl penkių taktų. Japonai skaičiuoja ne skiemenis, o taktus, tuos pačius, kuriuos skaičiavote nuo pirmosios pamokos. ん n, mažasis っ ir antroji ilgo balsio pusė yra po atskirą taktą.

Skaitydami eilutę balsu, suskaičiuokite taktus ant pirštų. Jei išeina mažiau, tikriausiai suryjate ilgą balsį ar っ.

Senas tvenkinys

Garsiausią haiku XVII amžiuje parašė まつお ばしょう macuo bašioo. Jį žino beveik kiekvienas japonas.

Pirmosios eilutės gale や ja yra atskiras žodelis. Jis užbaigia frazę šūksniu ir pauze, panašiai kaip lietuviškas „ak“. かわず kawadzu yra senas varlės pavadinimas. Šiandien sakoma かえる kaeru.

Paskutinėje eilutėje の no yra kilmininkas, kaip ir lietuviškame vertime: みずのおと midzu no oto, vandens garsas.

Spausdintas haiku dažnai stovi vienu stulpeliu iš viršaus žemyn.

Rapsų žiedai

Šį haiku XVIII amžiuje parašė ぶそん buson. Jis buvo ir dailininkas, ir eilėraštyje nupiešė vakarą: geltoną lauką, patekantį mėnulį ir besileidžiančią saulę.

Abi dalelytės は wa čia skaitomos wa. Jos supriešina mėnulį ir saulę taip, kaip lietuviškai supriešina „o“. に ni rodo, kur kas yra, kaip praeitos pamokos sakiniuose su います imasu. Veiksmažodžio čia nėra, bet jo ir nereikia. Aišku, kad mėnulis yra rytuose.

Kakis ir varpas

しき šiki šį haiku parašė XIX amžiaus pabaigoje, aplankęs Hōryūji, vieną seniausių Japonijos šventyklų netoli Nara miesto.

かき kaki čia yra vaisius, ne austrė: balsas jame nenukrenta. が ga yra vardininkas, varpas skamba pats. Žodžio くえば ku·eba galas ば ba reiškia „kai“, o なり nari yra senoviškas sakinio galas. Paskutinė eilutė, kaip skaičiavote, yra vien šventyklos pavadinimas.

Liesa varlė

いっさ issa XIX amžiaus pradžioje pavasarį žiūrėjo, kaip varlės kaunasi, ir palaikė silpniausią.

Antroji eilutė turi septynis taktus tik tada, kai っ skaičiuojate kaip taktą: ma, ke, ru, na, i, tyla, sa. Lietuviškai „Issa“ ištartume su vienu s, ir eilutei pritrūktų takto.

Čia varlė yra かえる kaeru, bet po やせ jase jos k virsta g: やせがえる jasegaeru. Taip japonų kalboje dažnai nutinka antrajam sudurtinio žodžio dėmeniui.

Lietuviškame vertime į varlę kreipiamasi šauksmininku: varle! Japonų kalboje kreipinio linksnio nėra, ir žodis lieka nepakitęs.

• ふるい

  furu·i

  senas
• いけ

  ike

  tvenkinys
• かわず

  kawadzu

  varlė
• とびこむ

  tobikomu

  įšokti
• みず

  midzu

  vanduo
• おと

  oto

  garsas
• な

  na

  rapsas
• はな

  hana

  žiedas
• つき

  cuki

  mėnulis
• ひがし

  higaši

  rytai
• ひ

  hi

  saulė
• にし

  niši

  vakarai
• かき

  kaki

  kakis
• くう

  kuu

  valgyti
• かね

  kane

  varpas
• なる

  naru

  skambėti
• てら

  tera

  šventykla
• やせる

  jaseru

  sulysti
• かえる

  kaeru

  varlė
• まける

  makeru

  pasiduoti
• はいく

  haiku

  haiku

Kas toliau

Dabar mokate visą hiraganą. Toliau verta išmokti katakaną: ja rašomi užsienio žodžiai ir vardai.

Hiraganą geriausiai įtvirtinsite skaitydami. Žodyne prie kiekvieno žodžio parašytas jo skaitymas hiragana, tad kiekvienas žodis, kurį ieškote, yra ir skaitymo pratimas.

• Katakana pamokos
• Kanos pratybos
• Visa lentelė

Testas

Klausimai apie šios pamokos ženklus, sumaišyti su ankstesniais. Suklydę pamatysite teisingą atsakymą, o klausimas sugrįš kiek vėliau.