Paskutinės hiraganos eilutės. Japonų r yra vienas liežuvio prisilietimas, o w tariamas be dantų.
Prisiminkime minkštuosius priebalsius
Mažas ゃ, ゅ ar ょ su ženklu prieš jį sudaro vieną taktą, didelis yra atskiras taktas. Išklausykite praėjusios pamokos poras.
Vienas liežuvio prisilietimas
Greitai pasakykite „gerai“. Tarp e ir a liežuvis spėja tik kartą paliesti gomurį, ir toks vienas prisilietimas yra japonų r. Liežuvio galiukas lengvai paliečia gomurį už viršutinių dantų ir iškart atšoka. Lietuviškas r žodžio pradžioje, kaip „ratas“, rieda, liežuvis suvirpa kelis kartus. Minkštas lietuviškas ri, kaip žodyje „rỹžiai“, tinka り ri be jokių pataisų.
Riedantį r japonai vis tiek supras, tik išgirs akcentą. Sunkiau iš pradžių bus išgirsti, nes toks trumpas r skamba beveik kaip greitas d. いろ iro yra spalva, o いど ido šulinys. はら hara yra pilvas, o はだ hada oda.
Brolis sulenkia ranką ir rodo raumenį.
ち viršuje turi kryželį, o ら tik trumpą brūkšnelį.
Vienas trumpas r ir a.
Iš vandens išniro ryklys ir išsižiojo.
い žemas ir platus. り aukštas ir siauras, jo dešinė linija daug ilgesnė.
Minkštas ri, kaip lietuviškai, tik trumpas ir be virpėjimo.
Rūgštu! Įsikandau citrinos.
Vienas trumpas r ir plokščias u.
Reptilija apsivijo lazdą.
ね baigiasi kilpa, o れ baigiasi kojyte, kuri spiria į šoną.
Vienas trumpas r ir trumpas e, ne ilgas ė.
Ant senos monetos romėnas su lauro vainiku.
る gale turi kilpą. ろ jos neturi.
Vienas trumpas r ir trumpas o.
Mažieji ženklai po り
りょう rioo yra bendrabutis, du taktai. りよう rijoo yra naudojimas, trys taktai. Po り ri galioja ta pati taisyklė kaip po き ki. Mažas ゃ, ゅ ar ょ suminkština r, ir abu ženklai skaitomi vienu taktu.
W be dantų
Lietuviškai japonų miestus rašome su v: Okinava, Kavasakis. Japonai v neturi. Lietuviškas v tariamas apatinę lūpą priglaudus prie viršutinių dantų, o japonų わ wa dantų neliečia. Lūpos tik lengvai suapvalėja, kaip tariant u, ir iškart atsiveria į a. Pradėkite nuo trumpo u ir greitai pereikite į a: u-a, ua, wa.
Va! Banginis išpūtė fontaną.
ね gale turi kilpą, れ spiria kojyte, o わ tiesiog užsiriečia į vidų.
Kaip va, tik apatinė lūpa dantų neliečia: trumpas u, kuris iškart virsta a.
Todėl šiame kurse わ rašome wa. Taip skamba ir dalelytė は wa, kurią jau mokate iš こんにちは konničiwa.
Japonų ausiai lietuviškas v artimesnis b. わら wara yra šiaudai, o ばら bara rožė.
Ženklas を
を o skamba lygiai taip pat kaip お o. Jis rašomas tik po žodžio, kaip dalelytė, ir parodo, ką veikiame: ką geriame, skaitome ar valgome. Lietuviškai tą patį dažniausiai parodo galininkas, geriu vandenį, skaitau knygą. Bet ne visada. Su neiginiu sakome „neskaitau knygos“, kilmininku, o japonai ir tada rašo を. Romaji kartais rašoma wo, bet taip šiandien nebetariama.
Olimpiadoje gimnastė suka kaspiną.
Skamba kaip お, bet rašoma tik po žodžio, kaip dalelytė.
Tariama o, kaip お.
- みずをのみます。midzu o nomimasu Geriu vandenį.
- おちゃをのみます。očia o nomimasu Geriu arbatą.
- ほんをよみます。hon o jomimasu Skaitau knygą.
- すしをたべます。suši o tabemasu Valgau sušį.
Dalelytėms skirta atskira pamoka. Kol kas užtenka žinoti, kad を visada skaitomas o.
Žodžiai
さくら
sakurasakuraとり
toripaukštisくるま
kurumaautomobilisはる
harupavasarisよる
jorunaktisそら
soradangusいろ
irospalvaしろ
širobalta spalvaみどり
midorižalia spalvaからだ
karadakūnasくすり
kusurivaistasりんご
ringoobuolysこれ
koretaiありがとう
arigatooačiūよろしく
jorošikutikiuosi bendradarbiavimoりょこう
riokookelionėりょうり
riooripatiekalasりゅう
riuudrakonasわたし
watašiašかわ
kawaupėにわ
niwasodasいわ
iwauolaわかい
wakaijaunasわかる
wakarusuprastiでんわ
denwatelefonas
Pažįstamai skambantys žodžiai
かわ kawa japoniškai yra upė. Lietuviškomis raidėmis ją užrašytume kava, bet japonai ją taria be dantų, ir rytinio gėrimo nebeišgirsite.
のり nori japoniškai yra džiovinti jūros dumbliai, kuriais vyniojamas sušis. Lietuviškai „nori“, kai ko nors trokšti.
くり kuri japoniškai yra kaštainis, kurio vaisius valgomas. Lietuviškai „kuri?“ klausiame, kai renkamės.
Testas
Klausimai apie šios pamokos ženklus, sumaišyti su ankstesniais. Suklydę pamatysite teisingą atsakymą, o klausimas sugrįš pabaigoje, kol atsakysite teisingai.