Hiragana pamokos

ゃゅょ

Minkštieji priebalsiai
←やゆよ らりるれろ わを→

き ir mažas ゃ skaitomi kia, kaip žodyje „kiaulė“. Priebalsius japonai minkština taip pat kaip mes, tad naujų formų nėra, užtenka vienos taisyklės.

Prisiminkime j eilutę

よ jo ir ゆ ju trumpi, kol po jų neparašytas dar vienas balsis. Išklausykite praėjusios pamokos poras.

Pasitikrinkite

Mažieji ゃ ゅ ょ

き ki ir mažasis ょ kartu yra きょ kio, vienas skiemuo. Po ženklo, kuris baigiasi i, gali stovėti sumažintas や ja, ゆ ju arba よ jo. Tada i nebetariamas kaip atskiras balsis, jis tik suminkština priebalsį.

Lietuviškai darome lygiai tą patį. Žodyje „kiaũlė“ i nėra atskiras skiemuo, jis tik parodo, kad k minkštas. Taip pat skaitome ir „Kiotas“. Todėl transkripcijoje mažuosius ženklus rašome su i: きゃ kia, きゅ kiu, きょ kio.

Taisyklė tinka visiems ženklams su i, kuriuos jau mokate: き, し, ち, に, ひ, み, o su brūkšneliais ir ratuku dar ぎ, じ, び, ぴ.

き＋ゃ → きゃ kia romaji kya
き＋ゅ → きゅ kiu romaji kyu
き＋ょ → きょ kio romaji kyo
し＋ゃ → しゃ šia romaji sha
し＋ゅ → しゅ šiu romaji shu
し＋ょ → しょ šio romaji sho
ち＋ゃ → ちゃ čia romaji cha
ち＋ゅ → ちゅ čiu romaji chu
ち＋ょ → ちょ čio romaji cho
Pasitikrinkite
に＋ゃ → にゃ nia romaji nya
に＋ゅ → にゅ niu romaji nyu
に＋ょ → にょ nio romaji nyo
ひ＋ゃ → ひゃ hia romaji hya
ひ＋ゅ → ひゅ hiu romaji hyu
ひ＋ょ → ひょ hio romaji hyo
み＋ゃ → みゃ mia romaji mya
み＋ゅ → みゅ miu romaji myu
み＋ょ → みょ mio romaji myo
Pasitikrinkite
ぎ＋ゃ → ぎゃ gia romaji gya
ぎ＋ゅ → ぎゅ giu romaji gyu
ぎ＋ょ → ぎょ gio romaji gyo
じ＋ゃ → じゃ džia romaji ja
じ＋ゅ → じゅ džiu romaji ju
じ＋ょ → じょ džio romaji jo
び＋ゃ → びゃ bia romaji bya
び＋ゅ → びゅ biu romaji byu
び＋ょ → びょ bio romaji byo
Pasitikrinkite
ぴ＋ゃ → ぴゃ pia romaji pya
ぴ＋ゅ → ぴゅ piu romaji pyu
ぴ＋ょ → ぴょ pio romaji pyo
Pasitikrinkite

Šia, čia ir džia

しゃ šia skamba kaip „šiandien“, ちゃ čia kaip „čia“, じゃ džia kaip „džiaugtis“. Su し ši, ち či ir じ dži mažieji ženklai sudaro tuos pačius minkštus skiemenis, kuriuos turime lietuviškai. Taip pat しゅ šiu, ちょ čio, じょ džio.

Mažas ženklas nėra taktas

きよう kijoo turi tris taktus ir reiškia „nagingas“. きょう kioo turi du ir reiškia „šiandien“. Ženklai tie patys, skiriasi tik vieno jų dydis. Didelis よ jo yra atskiras taktas, mažas ne.

Dviejų ženklų skiemuo trunka vieną taktą, tiek pat, kiek か ka. Nei a, nei priebalsis neištęsiami. Klausydami skaičiuokite taktus. Jei girdite ki-jo, buvo didelis ženklas, jei kio, mažas.

Klausykite

Aiškus a

おちゃ očia „arbata“ rašome su čia, bet a tariame atvirą, kaip žodyje „kavà“. Lietuviškai a po minkšto priebalsio skamba beveik kaip e. Pasakykite „čià“ ir „kiaũlė“, ir pirmasis balsis bus arčiau e nei a. Japonų a po minkšto priebalsio lieka atviras. Taip pat きゃく kiaku „svečias“ ir でんしゃ denšia „traukinys“.

Ilgas balsis po mažojo ženklo

しゅじん šiudžin yra šeimininkas, o しゅうじん šiuudžin kalinys. Po mažojo ženklo labai dažnai eina ilgas balsis: きょう kioo, じゅう džiuu, びょうき biooki, しょうゆ šiooju. Jį lengva sutrumpinti, ypač kai jis ne toje vietoje, kur lietuviškai dėtume kirtį.

Klausykite

Tokijas, Kiotas ir Osaka

とうきょう tookioo turi keturis taktus: to, o, kio, o. „Tòkijas“ turi tris skiemenis ir nė vieno ilgo balsio, o kio jame dar suskilo į ki ir jo. „Kiotas“ yra du skiemenys, きょうと kiooto trys taktai. „Osakà“ yra trys skiemenys, おおさか oosaka keturi taktai.

Kirtis taip pat kitoks. Lietuviškai kirčiuojame „Tòkijas“ pradžią ir „Osakà“ galą, o japoniškai tookioo ir oosaka balsas nenukrenta visai. Tik kiooto krinta, ir krinta pačiame ilgojo kioo viduryje.

Lietuviškai kalbėdami sakykite Tokijas. Japoniškai sakykite tookioo, su abiem ilgais balsiais.

Romaji

Romaji minkštumą žymi raide y: kya, kyo, Kyōto. Kaip ir eilutėje su j, y čia nėra ilgas i, o brūkšnelis virš ō reiškia ilgą o. Kyōto skaitykite kiooto.

Daugiausia painiavos kelia ja, ju ir jo. Romaji taip rašomi じゃ džia, じゅ džiu ir じょ džio, o lietuviškai ja, ju, jo yra や ja, ゆ ju, よ jo. Dziudò romaji rašomas jūdō, o hiragana じゅうどう džiuudoo.

Žodžiai

Pasitikrinkite

Testas

Klausimai apie šios pamokos ženklus, sumaišyti su ankstesniais. Suklydę pamatysite teisingą atsakymą, o klausimas sugrįš pabaigoje, kol atsakysite teisingai.