S eilutėje vienas ženklas tariamas ne si, o ši, ir šį garsą jau mokate.
Prisiminkime k eilutę
Ilgas o rašomas su う ir trunka du taktus, kur žodyje bebūtų. Išklausykite praėjusios pamokos poras.
Ši, o ne si
すし suši tariamas su tuo pačiu ši kaip lietuviškas „šiẽnas“. Skiemens si japonų kalboje nėra, jo vietoje visada sakoma し ši. Tai ne panašus, o tas pats garsas, todėl すし suši ir うし uši ištarsite be vargo.
Romaji šį skiemenį rašo shi. Taip jį pamatysite žemėlapiuose ir užsienio vadovėliuose, bet skaitykite kaip ši.
Virš Žemės skrieja satelitas.
き turi du skersinius brūkšnius, o さ tik vieną.
Kaip lietuviškas sa, trumpas.
Šimtakojis nušliaužė siena žemyn. Apačioje jis apsisuko ir ropoja atgal aukštyn.
Ne si, o ši, kaip žodyje „šiẽnas“.
Nuo skersinio nusileidžia sūpynių virvė. Apačioje ji susisuka į kilpą, ant kurios sėdime.
Trumpas, plokščias u. Dažnai jis tik sušnabždamas.
Ant virvės džiūsta dvi senos kojinės. Viena ilga, kita trumpa.
Trumpas, tarp se ir sė.
Iš čiaupo per sodo žarną bėga vanduo gėlėms.
Trumpas o, kaip こ.
Sušnabždėtas u
すき suki „mėgstamas“ skamba beveik kaip „ski“, o すし suši kaip „sši“. Tarp dviejų bebalsių priebalsių japonai u dažnai tik sušnabžda. Taktų nuo to nemažėja: すき suki vis tiek trunka du taktus, tik pirmąjį ištariate be balso.
Nesistenkite u ištarti aiškiai, bet ir neskubėkite. Laikykite tą pačią trukmę, lyg u būtų.
Ilgas e rašomas su い
せい see rašomas せい, bet tariamas kaip ilgas e, du taktai. Ilgas o rašomas su う, o ilgas e su い. Šis い netariamas kaip i, ir lietuviškas dvibalsis, kaip žodyje „eĩti“, čia netinka. Todėl lietuviškai rašome ee: せいき seeki, けいこ keeko.
Su ええ ilgas e rašomas tik keliuose žodžiuose. Vieną jau mokate: ええ ee „taip“.
せき seki yra vieta, kurioje sėdima, o せいき seeki amžius, šimtas metų. そこ soko reiškia „ten“, o そうこ sooko yra sandėlis. Abiejose porose skiriasi vienas taktas.
Ši·o, o ne šio
しお ši·o yra druska, du taktai, ši ir o. Lietuviškas „šio“, kaip žodyje „šiõs“, yra vienas skiemuo, nes i tik suminkština š. Toks vieno takto skiemuo yra ir japonų kalboje, jį išmoksite vėliau ir rašysime šio. Kad jų nesupainiotumėte, tarp i ir o dedame tašką.
Su u tas pats. Lietuviškas „ui“ yra dvibalsis, kaip žodyje „muĩlas“, todėl すいか su·ika „arbūzas“ rašome su tašku. Taip pat しあい ši·ai „rungtynės“.
Žodžiai
あさ
asarytasあし
ašikojaいし
išiakmuoいす
isukėdėうし
ušikarvėうそ
usomelasくさ
kusažolėしお
ši·odruskaしあい
ši·airungtynėsすし
sušisušiすき
sukimėgstamasすいか
su·ikaarbūzasすこし
sukošitruputįせかい
sekaipasaulisおかし
okašisaldumynaiおいしい
oišiiskanusあそこ
asokoten, anoje vietojeせいかく
seekakubūdasえいせい
eeseepalydovasけいこ
keekotreniruotė
Pažįstamai skambantys žodžiai
かさ kasa japoniškai yra skėtis. Lietuviškai kasa yra supinti plaukai arba vieta parduotuvėje, kur mokame.
さけ sake japoniškai yra lašiša, o kartu ir ryžių vynas sakė. Lietuviškai „sakė“ reiškia, kad kažkas kažką pasakė.
Testas
Klausimai apie šios pamokos ženklus, sumaišyti su ankstesniais. Suklydę pamatysite teisingą atsakymą, o klausimas sugrįš kiek vėliau.