M, j ir w eilės ir ン. Garsus jau mokate, o daugiausia dėmesio reikės ワ, kuris tariamas ne kaip v, ir ン, panašiam į ソ.
Prisiminkime ナ–ホ
Eilės su m ir j
Šie skiemenys skamba taip pat kaip hiraganoje. ユ ju ir ヨ jo trumpi, net jei lietuviškame žodyje tas pats skiemuo būtų ilgas.
Siūlo gale užrišau mazgą. Trumpas galiukas prakištas pro kilpą ir kyšo žemyn.
ア turi ilgą adatą, o マ tik trumpą siūlo galiuką, kuris kerta kilpą.
Kačiukas prašo pieno: „Miau!“ Iš jo skruosto kyšo trys ilgi ūsai.
シ turi du taškus ir ilgą brūkšnį, ミ tris vienodus brūkšnelius.
Per muzikos pamoką skamba trikampis. Mušame jį metaline lazdele.
Seno meškiuko viena akis atitrūko. Jos vietoje mama išsiuvinėjo kryželį.
メ yra perbrauktas ノ. ナ kryžius stačias, o メ pasviręs.
Dailininkas pasistatė molbertą. Paveikslą laiko du skersiniai.
Labai panašus į も. Tik モ stačias brūkšnys neišlenda virš viršutinio skersinio.
Aukštai kalnuose ganosi jakas. Jo ragas lenktas, o kailis ilgas ir gauruotas.
Tai tas pats や, tik kampuotas ir be mažo brūkšnelio.
Jūrininkas stovi liepto gale. Lieptas remiasi į jūros dugną vienu stulpu.
コ apatinis brūkšnys baigiasi kampe. ユ apatinis brūkšnys ilgas ir kyšo į abi puses.
Trumpas ju, ne toks ilgas kaip žodyje „jūrininkas“.
Šaldytuve trys lentynos su jogurtais. Jos atrodo kaip atgal atsukta raidė E.
コ turi du skersinius, o ヨ tris.
ワ nėra v
ワ wa tariamas kaip hiraganos わ wa: trumpas u, kuris iškart virsta a. Lūpos tik apvalėja, apatinė lūpa dantų neliečia. Lietuviškas v čia skamba per kietai.
Vokiškas Vakzin tapo ワクチン wakučin, rusiška Moskva tapo モスクワ mosukuwa. Senesniuose žodžiuose japonai svetimą va užrašydavo ワ wa, nes v garso neturėjo. Originale v yra, bet japoniškai tariama vis tiek w.
Vežimėlyje guli kūdikis ir verkia: „Ua, ua!“ Virš jo išskleistas apvalus stogelis.
ウ yra pelėda su ausyte viršuje, o ワ yra stogelis be jos. フ neturi net kairės sienelės.
Trumpas u, kuris iškart virsta a. Apatinė lūpa dantų neliečia, todėl tai ne va.
Voverė šoka nuo vienos šakos ant kitos. Vaikas nustebęs sušunka: „Oho!“
フ yra viena linija, o ヲ dar turi skersinį viduryje.
Tariama o, kaip オ. Katakana ヲ beveik nerašoma, ją sutiksite nebent senuose tekstuose.
ソ ir ン
ン n yra paskutinis katakanos ženklas ir dažniausiai painiojamas. Jis atrodo beveik kaip ソ so. Skiriasi ilgojo brūkšnio kryptis: ソ so brūkšnys krenta iš viršaus žemyn, o ン n kyla iš apačios aukštyn, kaip シ ši. Ir taškas stovi kitur: ソ so viršuje, ン n kairėje.
Mergaitė mirktelėja ir niūniuoja: „Nnn.“ Jos šypsena kyla aukštyn.
ソ ilgas brūkšnys krenta iš viršaus žemyn, o ン kyla iš apačios aukštyn. シ turi dvi akis, o ン tik vieną.
Vienas n, bet trunka visą taktą, kaip hiraganos ん.
ン yra taktas
Kaip ir hiraganoje, ン n trunka visą taktą. Lietuviškai n jungiame prie skiemens, todėl jį lengva praryti. Tada moneta virsta karpiu.
Žodžiai, kuriuos jau žinote
チタン čitan, メタン metan ir イオン i·on į japonų kalbą atėjo iš vokiečių kalbos. ミサ misa yra lotyniškos mišios, o マント manto prancūziškas apsiaustas, artimas mūsų „mantijai“. マンモス manmosu yra mamutas.
ワクチン
wakučinvakcinaモスクワ
mosukuwaMaskvaチタン
čitantitanasメタン
metanmetanasイオン
i·onjonasネオン
neonneonasミサ
misamišiosマント
mantoapsiaustas, mantijaマンモス
manmosumamutasアンテナ
antenaantenaトマト
tomatopomidorasマスク
masukukaukėワイン
wainvynasハワイ
hawaiHavajaiマヤ
majamajaiユニオン
juni·onsąjungaタイヤ
taijapadangaアニメ
animeanimacinis filmasメモ
memoužrašasヒント
hintoužuominaコイン
koinmoneta
Japoniški žodžiai katakana
ワシ
wašierelisヤマネコ
jamanekolaukinė katėヒヨコ
hijokoviščiukasモモ
momopersikasミカン
mikanmandarinasウソ
usomelasウン
ハンコ
hankoantspaudasニヤニヤ
nijanijavypsodamasスヤスヤ
sujasujaramiai (miegant)ヨチヨチ
jočijočitipenant
スヤスヤ sujasuja miega kūdikis, o ヨチヨチ jočijoči tipena vaikas, ką tik išmokęs vaikščioti.
Testas
Klausimai apie šios pamokos ženklus, sumaišyti su ankstesniais. Suklydę pamatysite teisingą atsakymą, o klausimas sugrįš pabaigoje, kol atsakysite teisingai.