Paskutinė pagrindinės lentelės eilė. Ja katakana rašo ir r, ir l, todėl net Lietuva japoniškai prasideda ri.
Prisiminkime マ–ン
Vienas prisilietimas
Japonų r yra vienas trumpas liežuvio prisilietimas, kaip hiraganos ら ra eilėje. Lietuviškas r rieda, japoniškas tik kartą paliečia gomurį ir atšoka.
Ragana užsidėjo smailią skrybėlę. Po jos kraštu kyšo ilga nosis.
フ neturi skrybėlės. ラ viršuje turi atskirą brūkšnelį.
Vienas trumpas r ir a.
Jūroje plaukia du rykliai. Virš vandens kyšo tik jų pelekai, mažas ir didelis.
Tai tas pats り. Kairysis brūkšnys trumpas, o dešinysis ilgas.
Minkštas ri, kaip lietuviškai, tik trumpas ir be virpėjimo.
Lauke stovi du rugių stiebai. Kairysis palinko nuo vėjo, o dešiniojo varpa užsirietė aukštyn.
Vienas trumpas r ir plokščias u.
Gydytojas žiūri rentgeno nuotrauką. Joje matyti blauzdos kaulas ir pakelta pėda.
ル kairėje turi dar vieną stiebą. レ yra tik viena linija.
Vienas trumpas r ir trumpas e.
Robotas turi kvadratinę galvą. Vietoj akių jam mirksi lemputės.
ロ uždaras iš visų pusių, o コ kairėje atviras.
Vienas trumpas r ir trumpas o.
R ir l
Japonų kalboje l nėra. Svetimą l katakana užrašo ta pačia r eile, todėl リトアニア ritoani·a yra Lietuva, o ラマ rama yra lama. Japonai šiuos žodžius taria su savo vieno prisilietimo r, kuris mums skamba kažkur tarp r ir l.
Todėl katakana kartais du žodžius užrašo vienodai. ラム ramu yra ir ėriukas (angliškai lamb), ir romas (rum). Kuris iš jų, pasako tik kontekstas.
Žodžiai, kuriuos jau žinote
ホルモン horumon, ナトリウム natori·umu, カリウム kari·umu, ウラン uran: šiuos žodžius japonų medicina ir chemija perėmė iš vokiečių kalbos, todėl juos atpažįstate iš karto. Gydytojo カルテ karute, ligos istorija, yra vokiškas Karte, „kortelė“. メルヘン meruhen yra vokiškas Märchen, pasaka.
Iš lotynų atėjo ウイルス u·irusu ir ヘルニア heruni·a, iš rusų イクラ ikura ir ノルマ noruma. イクラ ikura japonai vadina tik raudonuosius lašišų ikrus, kuriuos deda ant sušių.
ホルモン
horumonhormonasナトリウム
natori·umunatrisカリウム
kari·umukalisウラン
uranuranasカルテ
karuteligos istorijaメルヘン
meruhenpasakaホルン
horunvaltornaウイルス
u·irusuvirusasヘルニア
heruni·aišvaržaレクイエム
rekui·emurekviemイクラ
ikuraraudonieji ikraiノルマ
norumanorma, užduotisインテリ
interiinteligentasロシア
roši·aRusijaウクライナ
ukurainaUkrainaイタリア
itari·aItalijaトルコ
torukoTurkijaホテル
hoteruviešbutisカメラ
kamerafotoaparatas, kameraレストラン
resutoranrestoranasメトロ
metorometroトラ
toratigrasトリ
toripaukštisカラス
karasuvarnaキリン
kirinžirafa
Visa katakana
Dabar mokate visą pagrindinę katakanos lentelę. Panašių ženklų čia daugiau nei hiraganoje, nes katakana sudaryta iš kelių tiesių brūkšnių. Juos verta pakartoti grupėmis, kuriose jie painiojami.
シ ši, ツ cu, ソ so ir ン n: kur stovi taškai ir iš kur eina ilgasis brūkšnys. シ ši ir ン n brūkšnys kyla iš apačios, ツ cu ir ソ so krenta iš viršaus.
ウ u, ワ wa, フ fu, ラ ra ir ヲ o: kas yra virš kabliuko. ウ u turi ausytę, ラ ra atskirą brūkšnelį, ヲ o skersinį viduryje, o ワ wa ir フ fu nieko. ワ wa dar turi kairę sienelę, フ fu jos neturi.
コ ko, ユ ju, ヨ jo ir ロ ro: dėžutės. コ ko atvira kairėje, ロ ro uždara, ヨ jo turi tris skersinius, o ユ ju apatinis brūkšnys kyšo į abi puses.
ク ku, タ ta ir ケ ke, ス su ir ヌ nu, ナ na ir メ me: vienas brūkšnys daugiau ar kitaip pasviręs.
Testas
Klausimai apie šios pamokos ženklus, sumaišyti su ankstesniais. Suklydę pamatysite teisingą atsakymą, o klausimas sugrįš pabaigoje, kol atsakysite teisingai.