N ir h eilės. Kai kuriuos ženklus atpažinsite iš hiraganos, o ヘ visai nepasikeitė.
Prisiminkime ア–ト
Pažįstamos formos
Šių eilių garsus jau mokate iš hiraganos. ハ ha, ヘ he ir ホ ho yra tik iškvėpimas, ne skardusis lietuviškas h. ヒ hi skamba kaip chi žodyje „chirùrgas“, o フ fu pučiamas abiem lūpomis, nelietant jų dantimis.
Naujos čia tik formos, ir dalis jų pažįstamos. ナ na yra kairioji な na pusė, ノ no yra pirmoji の no linija. ニ ni rašomas kaip kandži 二 „du“, o ハ ha kaip 八 „aštuoni“. ヘ he hiraganoje ir katakanoje yra tas pats ženklas.
Naras neria į jūrą. Virš vandens dar kyšo jo kojos su plaukmenimis.
Tai kairioji な pusė, tik kryžius be kilpos.
Japoniškai du yra ni. Todėl ニ rašomas dviem brūkšniais, lyg du ištiesti pirštai.
に kairėje dar turi stulpelį. ニ yra tik du brūkšniai.
Ant durų kabo numeris septyni. Jis parašytas su brūkšneliu skersai.
ス antrasis brūkšnys tik paliečia ilgąjį, lyg koja. ヌ brūkšnys jį perkerta.
Prie ežero linguoja nendrė. Jos ilgas lapas nusviro, o viršūnėje kyšo pūkuota šluotelė.
Per dangų nukrito žvaigždė. Greitai sugalvokite norą!
Tai pirmoji の linija, be apvalaus veido. ソ dar turi tašką, ノ tik vieną brūkšnį.
Ūsuotas dėdė garsiai juokiasi: „Ha ha ha!“ Jo ilgi ūsai nusvirę į abi puses.
Lengvas iškvėpimas, gerklė nevirpa.
Upėje žiovauja hipopotamas. Jis išsižiojo taip plačiai, kad matyti visa burna.
Ir ひ, ir ヒ yra burnos. ひ šypsosi, o ヒ žiovauja.
Kaip minkštas chi žodyje „chirùrgas“.
Futbolo aikštės kampe plazda vėliavėlė. Šalia jos jau padėtas kamuolys.
ク kairėje turi dar vieną brūkšnelį. フ yra viena linija.
Pūskite pro abi lūpas, nelieskite jų dantimis.
Herojus užkopė į kalno viršūnę. Jo apsiaustas plazda vėjyje.
Hiraganos へ ir katakanos ヘ yra tas pats ženklas.
Vaikas šokinėja ant spyruoklinės lazdos. Kiekvieną kartą jis šūkteli: „Hop!“
オ turi tik vieną šaką kairėje. ホ turi po trumpą brūkšnelį abiejose pusėse.
ヌ ir ス
ス su ir ヌ nu skiriasi vienu brūkšniu. ス su trumpasis brūkšnys tik atsiremia į ilgąjį, o ヌ nu jį perkerta, kaip septynetas su brūkšneliu. Dėl jo kėdė tampa šunimi.
Žodžiai iš Europos
ナチス načisu yra vokiškas žodis, ソナタ sonata itališkas, サウナ sauna suomiškas. Nė vienas jų neatėjo iš anglų kalbos. チフス čifusu, vidurių šiltinė, atėjo iš vokiško Typhus. Vokiško y garso japonų kalboje nėra, todėl ty virto チ či.
テニス tenisu ir エストニア esutoni·a atpažinsite iš karto, nors jų gale atsirado naujas taktas. „Estija“ turi tris skiemenis, o エストニア esutoni·a penkis taktus.
ナチス
načisunaciai, nacių partijaソナタ
sonatasonataサウナ
saunasauna, pirtisチフス
čifusuvidurių šiltinėテニス
tenisutenisasエストニア
esutoni·aEstijaオセアニア
oseani·aOkeanijaネクタイ
nekutaikaklaraištisナイフ
naifupeilisナイス
naisupuiku!ハウス
hausunamas, šiltnamis
Gyvūnai ir augalai
ヒト hito katakana yra žmogus kaip gyvūnų rūšis, biologijos vadovėlio žodis. Gamtos knygose, zoologijos sode ir ant prekių etikečių gyvūnų ir augalų pavadinimai dažnai rašomi katakana, o su šiomis eilėmis jų perskaitysite jau nemažai.
トナカイ tonakai, šiaurės elnias, į japonų kalbą atėjo iš ainų, šiaurės Japonijos tautos, kurios pavadinimas アイヌ ainu irgi rašomas katakana.
イヌ
inušuoネコ
nekokatėキツネ
kicunelapėタヌキ
tanukiusūrinis šuoイノシシ
inošišišernasハト
hatobalandisハチ
hačibitė, vapsvaカニ
kanikrabasトナカイ
tonakaišiaurės elniasアイヌ
ainuainaiヒト
hitožmogusキノコ
kinokogrybasナス
nasubaklažanasハス
hasulotosasイス
isukėdė
Garsažodžiai
ニコニコ nikoniko šypsomasi, ヒソヒソ hisohiso šnabždamasi, o po ilgos dienos būnate ヘトヘト hetoheto, visiškai išsekę.
ニコニコ
nikonikošypsodamasisヒソヒソ
hisohisopašnibždomisヘトヘト
hetohetomirtinai pavargęs
Testas
Klausimai apie šios pamokos ženklus, sumaišyti su ankstesniais. Suklydę pamatysite teisingą atsakymą, o klausimas sugrįš kiek vėliau.