mèsti, mẽta, mẽtė
reikšmės
- ką, nuo ko, į ką, per ką, ant kopaleisti lėkti tolyn, aukštyn ar žemyn (ppr. ranka); sviesti: (metimais į krepšį pelnė taškus) (priešininkui prasižengus atliko metimus) sviedžiant duoti普通手で遠く、上や下へ投げる。バスケットボールでシュートして得点を入れる。ボールを投げて渡す。相手の反則の後、フリースローを打つ
Mèsk kãmuolį į̃ krẽpšį [į̃ vartùs, per̃ tiñklą].
ボールをリング［ゴール、ネット越し］に投げる。
- ką, iš ko, į kąpašalinti, nebelaikyti (nereikalingą, netinkamą ir pan.)不要や不適切などのもの を除く、捨てる
Mèsk į̃ šiukšlýną tuõs batùs, jiẽ baĩsūs!
その靴をごみ箱に捨てる。ひどい靴だ。
投げつける
ką, kuo, kam, į kąsuduoti metamu daiktu物を投げて当てるKažkàs mẽtė ãkmenį [ãkmeniu] jám į̃ nùgarą.
誰かが彼の背中に石を［石で］投げた。
- ką, ant kosmūgiu blokšti, griauti, versti殴り倒す、倒す
Kàd mẽtė manè aukštíelninką añt žẽmės!
私を仰向けに地面に殴り倒したなんて！
- ką, į ką, iš kokrauti, dėti積む、置く
Ãkmenis mèsti į̃ duõbę, [į̃ krū̃vą].
石を穴［山］に積む。
pavyzdžiai
- Tas vaikas metė į šunį akmenį.その子は犬に石を投げた。
- Keiiči, jau visai gerai meti kamuolį.いい球を放るようになったな、恵一君。
- Aukštas medis meta ilgą šešėlį ant vandens.一本の高い木が水面に長い影を映している。
- Kazu, tu ką tik norėjai ją negailestingai mesti, ar ne?カズちゃん、さっき完膚無きまでに振っちゃおうとしたでしょ？
Vediniai
- mete͏̇́jas – žmogus, kuris ką meta, sviedžia; metikas: (maža mergytė),
- metìkas – lengvaatletis, kurios nors metimo rungties sportininkas
- metìmas – paleisti lėkti tolyn, aukštyn ar žemyn (ppr. ranka); sviesti: (metimais į krepšį pelnė taškus) (priešininkui prasižengus atliko metimus) sviedžiant duoti
Priešdėliniai veiksmažodžiai
- apmèsti – metant apdėti, apkloti
- atmèsti – metant priartinti ar pašalinti
- įmèsti – numesti į vidų
- išmèsti – metant paduoti ar pašalinti, išsviesti
- numèsti – metant nudėti kur, nusviesti, nublokšti
- pamèsti – numesti po apačia
- parmèsti – pargriauti, parblokšti
- pérmesti – numesti per viršų
- pramèsti – metant nepataikyti
- primèsti – daug pridėti metant
- sumèsti – visus įmesti, susviesti
- užmèsti – numesti ant viršaus
Asmenavimas
Esamasis laikas
| aš | metù |
|---|---|
| tu | metì |
| jis, ji, jie, jos | mẽta |
| mes | mẽtame |
| jūs | mẽtate |
Būtasis kartinis laikas
| aš | mečiaũ |
|---|---|
| tu | meteĩ |
| jis, ji, jie, jos | mẽtė |
| mes | mẽtėme |
| jūs | mẽtėte |
Būtasis dažninis laikas
| aš | mèsdavau |
|---|---|
| tu | mèsdavai |
| jis, ji, jie, jos | mèsdavo |
| mes | mèsdavome |
| jūs | mèsdavote |
Būsimasis laikas
| aš | mèsiu |
|---|---|
| tu | mèsi |
| jis, ji, jie, jos | mès |
| mes | mèsime |
| jūs | mèsite |
Tariamoji nuosaka
| aš | mèsčiau |
|---|---|
| tu | mèstum |
| jis, ji, jie, jos | mèstų |
| mes | mèstumėme (mèstume) |
| jūs | mèstumėte |
Liepiamoji nuosaka
| tu | mèsk |
|---|---|
| mes | mèskime |
| jūs | mèskite |
Dalyviai
| Vyr. g. vns. | Vyr. g. dgs. | Mot. g. vns. | Mot. g. dgs. | |
|---|---|---|---|---|
| Esamojo laiko veikiamasis | mẽtantis (mẽtąs) | mẽtantys (mẽtą) | mẽtanti | mẽtančios |
| Būtojo kartinio laiko veikiamasis | mẽtęs | mẽtę | mẽtusi | mẽtusios |
| Būtojo dažninio laiko veikiamasis | mèsdavęs | mèsdavę | mèsdavusi | mèsdavusios |
| Būsimojo laiko veikiamasis | mèsiantis (mèsiąs) | mèsiantys (mèsią) | mèsianti | mèsiančios |
| Esamojo laiko neveikiamasis | metamas | metami | metama | metamos |
| Būtojo laiko neveikiamasis | mèstas | mesti | mesta | mestos |
| Būsimojo laiko neveikiamasis | mèsimas | mesimi | mesima | mesimos |
| Reikiamybės dalyvis | mèstinas | mestini | mestina | mestinos |
| Pusdalyvis | mèsdamas | mèsdami | mèsdama | mèsdamos |
Padalyviai
| Esamojo laiko | mẽtant |
|---|---|
| Būtojo kartinio laiko | mẽtus |
| Būtojo dažninio laiko | mèsdavus |
| Būsimojo laiko | mèsiant |
| Būdinys | meste |